2025 m. liepos 21 d. Kaune vyko ekskursija pėsčiomis „Pirmoji sovietų okupacija ir antisovietinis pasipriešinimas Kaune (1940–1941)“.
Minėdami 85-ąsias Lietuvos okupacijos metines ekskursijoje buvo prisiminti žmonės, įvykiai ir artefaktai (nuotraukos, knygos, laikraščiai, paminklai, gatvės, pastatai), susiję su pirmąja sovietų okupacija ir antisovietiniu pasipriešinimu Kaune (1940–1941).
Ekskursiją organizavo ir vedė gidas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas.
Istorijos šaltiniai liudija, kad prieš 85 metus Kaune 1940 m. liepos 21 d. Valstybės teatre į pirmąjį posėdį susirinko vadinamasis „Liaudies seimas“. Į „Liaudies seimą“ buvo neva išrinkti 79 nariai iš 79 kandidatų.
Oficialiais duomenimis, „Liaudies seimo“ rinkimuose dalyvavo 95,1 % visų turinčių teisę balsuoti, už iškeltus kandidatus balsavo 99,19 % rinkėjų.
„Liaudies seimo“ rinkimų organizavimą ir nutarimų priėmimą kontroliavo SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis Lietuvai Vladimiras Dekanozovas (1898–1953), vėliau – SSRS nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Nikolajus Pozdniakovas (1900–1948). Kandidatų į „Liaudies seimą“ sąrašą sudarė Lietuvos darbo liaudies sąjungos vardu veikianti ir sovietų okupantų išlaikoma Lietuvos komunistų partija.
Pirmąjį posėdį atidarė neteisėtai prezidento pareigas einantis Justas Paleckis (1889–1980). Buvo išrinktas prezidiumas: Liudas Adomauskas (1880–1941) – pirmininkas, Mečislovas Gedvilas (1901–1981) – pavaduotojas, Juozas Grigalavičius (1913–1983) – antrasis pavaduotojas, Petras Cvirka (1909–1947) ir Antanas Venclova (1906–1971) – sekretoriai. Šis penketukas pasirašinėjo visas „Liaudies seimo“ deklaracijas.
Pažeisdamas 1938 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją „Liaudies seimas“ pasiskelbė suvereniu tautos valios reiškėju. 1940-07-21 „Liaudies seimas“ priėmė Lietuvos komunistų partijos iniciatyva į sesijos dienotvarkę įtrauktas deklaracijas dėl valstybinės santvarkos (paskelbta Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika) ir dėl Lietuvos įstojimo į SSRS, 1940-07-22 paskelbė žemę visos tautos, t. y. valstybės, nuosavybe, o 1940-07-23 priėmė bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo deklaraciją, išrinko Konstitucijos projekto rengimo komisiją ir Įgaliotąją komisiją, kuri turėjo SSRS Aukščiausiajai Tarybai perduoti „Liaudies seimo“ deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.
Tai buvo marionetinė sovietų okupuotos Lietuvos valdžios institucija. Kolaborantų „Liaudies seimo“ narių rankomis iš SSRS sostinės Maskvos buvo patogu inscenizuoti neva laisvanorišką Lietuvos stojimą į SSRS. „Liaudies seimo“ darbais ir šiandieninė Rusijos valstybinė propaganda mėgina pasinaudoti ir manipuliuoti.
Lietuvos diplomatų Stasio Lozoraičio, Petro Klimo ir kitų pastangomis Didžioji Britanija, JAV ir kitos pasaulio valstybės (išskyrus Vokietiją, Italiją ir Švediją) Lietuvos aneksijos nepripažino. Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje Kazio Škirpos iniciatyva 1940-11-17 Berlyne susikūrė Lietuvių aktyvistų frontas, kuris sutelkė Vokietijoje tuo metu buvusius įvairių politinių srovių veikėjus, siekusius atkurti Lietuvos valstybę.
1940–1941 m. Lietuvoje taip pat prasidėjo pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui judėjimas. Miestuose ir miesteliuose kūrėsi nelegalūs pasipriešinimo būreliai ir organizacijos. 1940-12-26 Kaune įkurta Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga.
Raimundas Kaminskas, punskas.pl
