Autorė: Rita Pauliukaitienė
2025 metų rugsėjo 14 dieną Marijampolės mieste ir Skardupiuose vyko pagrindiniai renginiai, skirti paminėti Tauro apygardos įkūrimo 80-ąsias metines. Pagerbti laisvės kovotojų gausiai susirinko marijampoliečiai ir svečiai iš Vilniaus, Kauno, Kalvarijos, kitų Lietuvos miestų bei rajonų. Taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorė Rima Striaušienė, buvęs Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotojas Justinas Sajauskas, Lietuvos Respublikos kariškiai, šauliai, skautai.
Pirmasis renginio akcentas – parodos „Gyvenimą paaukoję tautai ir Tėvynei“ atidarymas Jono Basanavičiaus aikštėje. Parodą Tauro apygardos įkūrimo 80-mečiui paminėti parengė Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotojai, ypač daug pastangų įdėjo muziejininkė Dalė Naujalienė, kuriai ir buvo patikėta atidaryti šią parodą. Stenduose vaizdžiai pateiktoje istorinėje medžiagoje atsispindi Lietuvos partizaninio karo ypatumai Tauro apygardoje. Sūduvoje, kaip ir didžiojoje Lietuvos dalyje, partizanai ėmė organizuotai veikti 1944 m., tačiau į Tauro apygardą jie susibūrė dar po metų. 1945 m. liepos 19 d. Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios klebonijoje kunigo Antano Yliaus iniciatyva įkurtas Tauro apygardos štabas. Ten pat rugpjūčio 15 d. įvyko Suvalkijos partizanų vadų susirinkimas, Tauro apygardos įkūrimo protokolą pasirašė L. Taunys-Kovas, V. Bacevičius-Vygandas, Antanas Ylius-Vilkas, J. Pileckis-Brokas, A. Ratkelis-Oželis, V. Gavėnas-Vampyras, V. Kulboka-Vytenis, S. Šačkus-Uosis, K. Lapinskas-Berželis, V. Navickas-Perkūnas, V. Radzevičius-Vaidila, L. Butkevičius-Luobas. Rugsėjo 16 d. Tauro apygardoje įkuriamas pirmininko L. Butkevičiaus-Luobo vadovaujamas Lietuvos išlaisvinimo komitetas (LIK), kurio dokumentuose užfiksuotas siekis suvienyti visas jėgas, besipriešinančias sovietinei okupacijai. Per trumpą trijų mėnesių laikotarpį buvo patvirtintas Tauro apygardos statutas, vadas L. Taunys-Kovas paskyrė rinktinių vadus (pagrindinės rinktinės, išlikę visą apygardos gyvavimo laikotarpį: Vytauto, Žalgirio, Geležinio Vilko), pradėtas leisti apygardos laikraštis „Laisvės žvalgas“. Deja, 1945 m. spalio 22 d. dauguma Tauro apygardos štabo narių, LIK įkūrėjų ir kitų pasipriešinimo judėjimo pareigūnų atsidūrė sovietinių represinių struktūrų rankose. Tauro apygardai ne kartą buvo suduoti panašūs okupantų smūgiai, bet ji vis atrasdavo jėgų atkakliai priešintis ir kaip kovinis vienetas gyvavo iki 1952 metų. Paskutinis ginklu priešinęsis Žalgirio rinktinės partizanas Justinas Balčius-Plutonas žuvo 1957 m. liepos 26 dieną. Susipažinti su parodos medžiaga centrinėje Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštėje dar bus galima ilgiau. Čia galėtų vykti puikios pilietinio ugdymo ir kitų mokomųjų dalykų integruotos pamokos ne tik Marijampolės, bet ir viso regiono moksleiviams.
Antrasis šventinės dienos akcentas – atminimo lentos atidengimas Tauro apygardos ir tremties muziejaus įkūrėjai Aldonai Vilutienei-Neužmirštuolei ir muziejaus puoselėtojams Antanui Kružikui, Romui Rusteikai, Vitui Akelaičiui, Vytautui Pijui Raibikiui. Lentą, pritvirtintą prie Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus sienos, atidengė Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis bei muziejaus kūrėjų artimieji. Atminimo maldai pakvietė ir paminklinę lentą pašventino kunigas Donatas Rolskis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro atstovai Arūnas Bubnys ir Ramunė Driaučiūnaitė padėkomis ir knygomis apdovanojo aktyviausius Tauro apygardos partizanų atminimo įamžinimo mecenatus ir propaguotojus. Gėlių žiedais buvo pagerbti ne tik muziejaus įkūrėjai, bet ir Tauro apygardos partizanai, palaidoti Marijampolės senosiose ir naujosiose kapinėse.
Renginių ciklo trečioji dalis vyko Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje, kurioje šiuo metu tikintiesiems patarnauja kunigas Dainius Gurevičius, gražiai puoselėjantis parapijos žmonių ir kunigo Antano Yliaus pastangomis įrengtus Dievo namus. Čia, kur buvo įkurta Tauro partizanų apygarda, buvo aukojamos šv. Mišios už visus žuvusiuosius, giedojo tremtinių choras „Godos“. Vėliau šventoriuje buvo pasodinti atminimo ąžuoliukai, mintimis apie Tauro apygardos istoriją pasidalijo ilgametis muziejaus darbuotojas Vytautas Gustaitis. Renginio pabaigoje susirinkusiuosius pradžiugino Vaikų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ koncertas.
2025 metų kalendoriuje, kurį išleido Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus, taip padaręs įžangą į jubiliejinių metų renginių ciklą, beliko tik keli, dar neatversti puslapiai. Vis dėlto darbų tyrinėjant ir įamžinant Tauro apygardos partizanų istoriją dar yra daugybė – jie nuosekliai bus atliekami ir ateityje. Dabartiniu laikotarpiu, kai matome, kokia brangi yra laisvės kaina, turime nepamiršti pasisemti stiprybės iš tų, kurie besąlygiškai pasirinko kovą už Lietuvos laisvę.
Rita Pauliukaitienė, punskas.pl
Garbė ir šlovė Tauro apygardos partizanų vadams,partizanams ir remėjams. Ar minėtame iškiliame minėjime organizuotai dalyvavo Lietuvos skautai?