Algimantas Mikelionis, punskas.pl
Dažnai tenka girdėti lietuvius sakant, kad labai daug įdomaus galima išvysti ir niekur toli nekeliaujant. Dievas tikrai nepagailėjo mūsų šaliai gamtos grožio. Lazdijų rajonas šioje srityje išsiskiria savo unikalumu. Jau esame atrasti ne tik savų turistų ir poilsiautojų, bet ir užsieniečių. Išvysti ir pajusti mūsų rajono grožį vienos ar dviejų dienų neužteks. Vien toks miestelis kaip Veisiejai ko yra vertas! Jį drąsiai galima pavadinti perlu ne tik Dzūkijos, bet ir visos Lietuvos karūnoje.
Jeigu Dievas visai Lietuvai nepagailėjo gamtos grožio, tai Veisiejams jo ne tik davė, bet ir drėbtelėjo. Miestelis, gražiai apgaubęs Ančios ežerą, ne veltui vadinamas Dzūkijos Venecija. Juk kaip juokaujama: Veisiejuose kiekviename kieme ežeras. Šalia ir puikūs pušynai, valantys orą. Neįmanoma neatkreipti dėmesio į nuostabią ir milžinišką bažnyčią, vadinamą Dzūkijos katedra. Tokiame nedideliame miestelyje ji iš tiesų įspūdinga, ir kaip didingai bažnyčia atrodo apšviesta naktį.
O kur dar lobiai jos viduje. Kitas Veisiejų pasididžiavimas yra nepakartojamas miesto parkas, vietinių nuo seno vadinamas sodu. Čia puikuojasi moderni estrada, esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Zamenhofo paminklas, daugiau kaip dviejų šimtų metų įspūdingo dydžio uosis. Šis gamtos paminklas yra antras pagal storį uosis visoje respublikoje. Garsus ir liepų ratas, aprašytas mūsų literatūros klasiko J. Kunčino savo kūriniuose. Netoli pontoninio tilto ežere esantis fontanas taip pat džiugina vietinius ir atvykėlius.
Dainuojantis, šokantis ir įvairiomis spalvomis žybsintis fontanas pulsuoja pagal skoningai parinktą muziką. Perėjus Meilės tiltelį, medinis takelis per pelkutę veda iki pontoninio tilto, kur atsipūtus galima keliauti link kelio, vedančio į Kapčiamiestį. Parke ant kalvelės įrengtos sūpynės ir kiti žaidimų atrakcionai vaikams, o suaugusiems keli treniruokliai. Iš parko matyti restauruotas dvaro fligelis, kuriame įsikūrusi Veisiejų regioninio parko administracija. Ir taip buvusi jauki miestelio centrinė aikštė dabar sutvarkyta be priekaištų ir tiesiog švyti. Prie buvusios miškų urėdijos visų laukia „Vaikystės sodas“ – medžio skulptūrų parkas. Visko net nesuminėsi, o ir nereikia, juk be galo įdomu ir patiems ką nors atrasti. Drąsiai galima teigti, kad Veisiejai dabar išgyvena geriausią savo laikotarpį per daugiau kaip penkių šimtų metų istoriją. Vasarą miestelio gyventojų skaičius gerokai padidėja. Matyti daug nepažįstamų veidų. Tai ne tik Veisiejų žentai, marčios, anūkai ir proanūkiai, bet ir kiti artimesni ar tolimesni vietinių giminaičiai ar pažįstami. O poilsiautojai ir turistai, neturintys ryšių su Dzūkijos Venecija, įsikūrę prie šalia esančių ežerų kaimo turizmo sodybose, vagonėliuose ar palapinėse.
Sigito Birgelio nuotr.
