Sigitas Birgelis, punskas.pl
Tęsiame kelionę po Lietuvą. Atvykstame į Alvitą, nedidelį kaimą šiaurės Lietuvoje. Lenkų keliautoja ir rašytoja Katarzyna Węglicka fiksuoja savo keliones po Lietuvą ir dokumentuoja lankomas vietoves. Jai tai pravers būsimai knygai.
Alvitas – tai maža gyvenvietė, kurioje išlikę istoriniai objektai, leidžiantys suprasti XIX–XX a. dvarų ir kaimo gyvenimą Lietuvoje.
Sustojame prie modernios, neseniai statytos, beje, uždarytos Alvito šventovės.
Apie ją ieškome informacijos internete.
Pirmąją medinę bažnyčią XVII a. pastatydino Ona Radvilienė. Per Pirmąjį pasaulinį karą ji buvo apgriauta, o Antrajam pasauliniam karui baigiantis šventovė susprogdinta.
Naujų maldos namų teko laukti labai ilgai. 2006 m. vyskupas pasirašė dekretą, kuriuo įpareigojo kleboną V. Kajoką pradėti naujos bažnyčios statybą.
2009 m. buvo pakloti pamatai, pašventintas kertinis bažnyčios akmuo. Pastačius pamatus, šalį užklupo krizė ir statybas reikėjo pristabdyti. Vėliau teko koreguoti ir bažnyčios projektą, nes senasis pasirodė per brangus įgyvendinti.
2018 m. į Alvitą atvyko bendrovės „Teltonika“ steigėjas ir savininkas Arvydas Paukštys, kuris Alvitui ištiesė pagalbos ranką.
Statybos darbai buvo tęsiami 2018‒2022 m. Bažnyčią projektavo architektas Vilius Urbonas.
Antra mūsų stotelė – Alvito dvaras, kuris XIX a. buvo šio krašto bajorų gyvenvietė ir ūkio centras. Iki mūsų laikų išliko tik spirito varykla, kuri liudija apie dvaro ekonominę veiklą. Dvare dirbo vietos darbininkai, vykdyta vietinė prekyba. Pirmosios žinios apie Alvito dvarą yra iš XVII a. Dvaras pažymėtas 1808 metų Naujosios Prūsijos žemėlapyje. 1834 m. dokumente minimas gyvenamasis namas: medinis, apkaltas senomis prastomis lentomis, su dviem mūriniais kaminais.
Dvaro pastatai stovėjo prie pat ežero. 1901 m. dvare gyveno 204 žmonės. Dvaras turėjo 583 margus dirbamos žemės. Stovėjo 6 mediniai, 3 mūriniai pastatai.
Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išardė spirito varyklos įrangą ir į Vokietiją išsigabeno vamzdelius ir kitokias iš vario pagamintas detales.
Po karo dvaras buvo atstatytas. Prie dvaro įkurti kumetynai, spirito varykla, malūnas, fabrikėlis. Tarpukario pradžioje, prieš išvažiuodama į Lenkiją, grafienė Gavronskienė pardavė Alvito dvarą Tadui Voičinskiui. Jis valdė dvarą iki žemės reformos.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
