Spalio 4 dieną Suvalkuose vyko „Rudens gėrybių šventė su proza ir daina“. Renginys tradiciškai prasidėjo lietuviškomis pamaldomis Švč. Jėzaus Širdies šventovėje. Mišias atnašavo Punsko parapijos vikaras kun. Povilas Slaminis. Buvo pakili nuotaika. Giedojo „Ančios“ choristai, vadovaujami Vytauto Batvinsko, kuris giesmininkams pritarė akordeonu (įprastai choras gieda a capella). Pirmą kartą su Suvalkų lietuviais meldėsi naujas LR konsulato vadovas Seinuose, ambasadorius Remigijus Motuzas su žmona Laimute.
Meninė programa vyko „Velvet“ viešbučio (Kosčiuškos g. 128) konferencijų salėje. Linksmais muzikos akordais svečius pasitiko Suvalkų kapela. LLD Suvalkų skyriaus pirmininkė Onutė Virbylienė širdingai pasveikino ambasadorių Remigijų Motuzą su žmona ir visus susirinkusius. Trumpai apibūdinusi renginio programą, pirmininkė su „Suvalkiečio“ redaktoriumi Kazimieru Baranausku pristatė neseniai išleistą knygą „Suvalkų lietuviai“ (II d.). Knygos redaktorius – K. Baranauskas, sudarytojai – K. Baranauskas ir O. Virbylienė. Pasidžiaugė jie, kad beveik dvejų metų suvalkiečių darbas nenuėjo veltui ir, kaip planuota, Suvalkų miesto įkūrimo 300-mečiui pavyko išleisti šią knygą. Ypatingai šiltus padėkos žodžius kalbėjusieji skyrė pagrindiniams rėmėjams: Genutei ir Broniui Vazneliams, Irenai ir Jeronimui Šalčiūnams (iš Lietuvos), Irenai ir Kazimierui Paznėkams (iš Kanados), Stasei Krakauskaitei-Kustoš, Elenai ir Kazimierui Baranauskams, Onutei Virbylienei. Padėkojo taip pat straipsnių autoriams ir Punsko „Aušros“ leidyklos darbuotojams už solidų darbą.
Pacituosiu K. Baranausko parašytą knygos santrauką (knygos pabaigoje šios santraukos yra lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis):
Bendražygių kelionė po seną Suvalkų (Sūduvos) miestą ir jo apylinkes klajojant istorijos vingiais baigiasi. Knygos straipsnių autoriams nemažai teko čiabuvių pėdomis gyvai pakeliauti ir pasivaikščioti gatvėmis, keliais ir takeliais, aplankyti piliakalnius ir pilkapynus, maldos namus ir amžinojo poilsio vietas, knygynus bei archyvus, pasiklausyti legendų, giminaičių tolimųjų prisiminimų, pasakojimų nuotrupų.
Gera, kai atsiranda grupė bendražygių entuziastų, kraštotyrininkų mėgėjų, nenuilstamų plunksnos mylėtojų. Ši grupelė žmonių jau dešimtmečiais tarnauja ketvirtiniam lietuviškam leidiniui „Suvalkietis“. Būtent čionai susikoncentravusi rašančiųjų, literatūros ir poezijos mėgėjų, veiklioji dalis.
Nuotaikingą kelionę teko būtent man pačiam pradėti, tarti žodį pratarmėje, vėliau straipsnyje „Sūduva – istorijos vingiuose“. Tai yra istorinės sūduvių įmintos ir išlikusios, jau nuo II amžiaus po Kr., pėdos. Krašto likimas per šimtmečius buvo sprendžiamas kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės itin turtinga ir audringa praeitimi. Sūduvių ir jotvingių istorijos aidai Suvalkijoje dar ir šiandien skamba hidronimų, toponimų ir asmenvardžių proskynomis.
Kostas Leončikas straipsnyje „Vygrių kamaldulių vienuolynas“ pristatė buvusio vienuolyno istoriją, jo dvasinės, materialinės ir ūkinės veiklos reikšmę, ko gero, visuose arealuose. Suvalkai dėkingi vienuoliams už miesto Magdeburgo teisių suteikimą 1720 m. kovo 2 d. Vienuolyno ir viso krašto likimą vėliau sprendė nuožmusis carinės Rusijos režimas.
Pastarąjį laikotarpį jau kitu kampu apžvelgia Kazimieras Baranauskas straipsnyje „Suvalkai – po karo audrų“. Pirmasis pasaulinis karas, griuvus imperijoms, pakeitė ne tik valstybių sienas, bet ir krašto priklausomybę. Sūduva tapo padalinta į dvi dalis, rytinė teko Lietuvai, vakarinė – Lenkijai. Suvalkai liko provincijos miestu, kartais prieškario korespondentų vadinamu Liūdnos žemės sinonimu.
Ne be reikalo Kostas Leončikas kitame straipsnyje, pasikliaudamas mokslininkų mintimis, nagrinėja Suvalkų miesto pavadinimo kilmę. Miesto pavadinimas nėra nei lenkiškas, nei jotvingiškas, o lietuviškas. Krašto istoriją detaliai įsigilinęs atskleidė švedų mokslininkas, kraštotyrininkas, lingvistas prof. Knutas Olofas Falkas bei lenkų filologas, seiniškis, prof. Tadeušas Zdancevičius (Tadeusz Zdancewicz).
Populiarioji istorinė knygos tematika pradedama Stefanijos Kapustinskos (Stefania Kapuścińska) prisiminimais ir įžvalgomis straipsnyje „Vaiko akimis“. Vėliau tematiką tęsia Julija Čėplienė straipsnyje „Tėviškės magija“, Pranas Sovulis – „Išbarstytos mano dienos“, kartais sudėtingo, nelengvo gyvenimo epizodais.
Martirologijos fragmentus pateikia Onutė Virbylienė straipsnyje „Lietuviams svarbūs paminklai Suvalkų kapinėse“. Suvalkai, nors periferinis miestas, po XIX a. sukilimų ir XX a. karo audrų įgijo nemažai žaizdų. Šiandien apie kai kurias primena straipsnio autorė.
Juozas Vaznelis, tyrinėdamas krašto įvairių konfesijų maldos namus, kapavietes ir kitus objektus, straipsnyje „Suvalkų miesto maldos namai“ trumpai pateikė žinias apie parapijas, kunigus, amžinojo poilsio vietas, buvusias Sūduvos vakarinėje dalyje, Suvalkijoje. Sakoma: „Mirusieji su mumis gyvena, jie tik negrįžta namo“. Žmonių kapai – tarsi dangaus ženklas, bylojantis apie krašto praeitį, dabartį ir jo likimą.
Genovaitė Pečiulytė straipsnyje „Vandenų spalvos“ gimtąjį kaimą piešia pasikliaudama teptuku ir dailiojo žodžio priemonėmis bei formomis.
Antroje dalyje pateikiamos žymesnių, jau mirusių, suvalkiečių lietuvių, taip pat kitų tautybių žmonių, nusipelniusių Suvalkijos (Sūduvos) kraštui, būtent švedų mokslininko, baltisto Knuto Olofo Falko ir lenkų archeologo, muziejininko Jano Jaskanio, biografijos.
Knygoje yra nemažai istorinių, senų nuotraukų – dėl jų publikacija vertingesnė ir patrauklesnė skaitytojui. Spalvotą viršelį puošia „Ančios“ ansamblis. Prie straipsnių pateiktos autorių biografijos ir nuotraukos. Knygos įžangoje panaudotos Kazimiero Baranausko eilės „Juodoji Ančia“, o paskutiniame puslapyje Jeronimo Šalčiūno „Dėkingumo duoklė“ – šie eilėraščiai tarsi langas, kuris atveria ir uždaro Suvalkų lietuvių gyvenimo tarpsnį.
Meninė vakaro programa buvo labai įvairi ir įdomi. Pakaitomis koncertavo Suvalkų lietuvių ansamblis „Ančia“ bei Suvalkų kapela (vad. Vytautas Batvinskas). Tarp muzikinių kūrinių pasirodė Suvalkų mėgėjų teatras „Sūduvis“ (rež. Juozas Vaznelis), kuris pristatė „Pasikalbėjimą su dr. Jonu Basanavičiumi“. Dialogą sukūrė K. Baranauskas pagal dr. Jono Basanavičiaus autobiografiją. Iš originalo kalba pateiktų tekstų daug sužinome apie mūsų kraštiečio dr. Jono Basanavičiaus gyvenimą ir jo veiklą Suvalkų mieste bei apylinkėse.
Suvalkiečiai mėgsta ne tik dainuoti, vaidinti, bet bando savo jėgas ir kitose kūrybos plotmėse. Juozas Vaznelis jau populiarus dėl dzūkiškai rašomų apsakymų apie mūsų kraštą, pagal savo ir kitų gyventojų prisiminimus. Šį kartą jis perskaitė naujai sukurtą dzūkišką humoristinį apsakymą „Laduškos“. Genovaitė Pečiulytė mėgsta visokį meną. Kadangi nuo seniai tapo paveikslus, jos ir apsakymo ištrauka, skaityta renginio metu, yra susijusi su tapyba – tai „Vandenų spalvos“. Pranas Sovulis savo kūrinius mėgsta pavaidinti, dažnai panaudoja ir įvairius rekvizitus. Šį kartą jis pristatė apsakymą apie „Adomą ir Tomą“, du Suvalkų gyventojus, kurių charakteriai labai skirtingi. Tai linksmas kūrinys, iš kurio galima pasimokyti, kaip reikia deramai elgtis, o kaip netinka.
Renginys užbaigtas visų mėgstamiausiomis dainomis – „Plauk sau, skaistus laiveli“ ir „Augo kieme klevelis“.
LLD Suvalkų skyriaus pirmininkė padėkojo visiems dalyviams už atvykimą. LR konsulato vadovas Seinuose, ambasadorius Remigijus Motuzas pagyrė suvalkiečius už veiklą ir palinkėjo visiems prasmingų ir svarių darbų, drąsių idėjų, nuostabių gyvenimo akimirkų.
Pasibaigus renginiui viešbutyje, „Vienybės“ klube vyko bendra vakaronė, kurios metu geriau susipažinome su ambasadoriumi Remigijumi Motuzu ir jo žmona Laimute. Svečiams papasakojome apie LLD Suvalkų skyriaus veiklą.
Dėl siaučiančios pandemijos „Rudens gėrybių šventė su proza ir daina“ buvo kuklesnė ir kitokia nei ankstesniais metais. Renginys buvo vykdomas laikantis visų saugumo reikalavimų. Dėl plintančio koronaviruso žiūrovams reikėjo atsinešti užpildytas sveikatos deklaracijas, be to, dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus atstumo. Nepaisant visų kliūčių, šventė buvo labai vykusi ir jaudinanti.
Dėkojame Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir „Vienybės“ klubui už renginio finansavimą. Ačiū LLD už visas įdėtas pastangas, kad šis renginys įvyktų.
Onutė Virbylienė, punskas.pl
Renginio akimirkos. O. Virbylienės nuotr.
