Liepos mėnesį tarptautiniame Vroclavo kino festivalyje „Nowe horyzonty“ vyko Jono Meko filmų retrospektyva. Iki liepos 30 d. J. Meko filmus buvo galima žiūrėti gyvai. Iki rugpjūčio 7 d. juos galima pamatyti internetinėje kino festivalio platformoje.
J. Mekas tai lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjas, menininkas, amerikietiškojo avangardo kino krikštatėvis. Gyveno ir dirbo Niujorke.
Gimė jis 1922 m. Semeniškiuose, Papilio valsčiuje. Augo kartu su keturiais broliais ir viena seserimi. Tėvai ūkininkavo, nebuvo pasiturintys.
1933 m. Jonas Mekas pradėjo lankyti Laužadiškio pradinę mokyklą. 1943 m. baigė Biržų gimnaziją.
1941–1942 m. redagavo laikraštį „Naujosios Biržų žinios“, 1943–1944 m. – „Panevėžio apygardos balsas“. 1944 m. su broliu Adolfu suimti nacių ir 8-iems mėnesiams įkalinti priverstinių darbų stovykloje Elmshorne Vokietijoje.
1949 m. pabaigoje su broliu emigravo į JAV, apsistojo Niujorke. Čia įsigijo 16 mm filmavimo kamerą ir pradėjo fiksuoti savo gyvenimo momentus. Gyvendamas Niujorko centre susidomėjo avangardiniais filmais ir 1956 m. pradėjo kurti savo filmus. J. Mekas tapo viena iš Amerikos avangardinio filmo vedančių personų, ir dirbo įvairiuose su filmo kuravimu susijusiuose darbuose.
Leido ir redagavo kelis angliškus kino žurnalus. J. Mekas artimai bendravo ir dirbo su tokiais menininkais kaip Jurgis Mačiūnas, Andy Warhol, Nico, Allen Ginsberg, Yoko Ono, John Lennon ir Salvador Dalí.
2007 m. prezidento Valdo Adamkaus sprendimu išimties tvarka jam suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Už savo veiklą Jonas Mekas susilaukė daug apdovanojimų.
1997 m. jam suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas. 2008 m. už nuopelnus meno ir mokslo srityse Austrijos menų komiteto sprendimu įteiktas aukščiausias Austrijos apdovanojimas – Pasižymėjimo ženklas. 2011 m. Biržų rajono savivaldybės sprendimu Mekui suteiktas Biržų garbės piliečio vardas. 2018 m. lapkričio mėn. jam suteiktas Vilniaus dailės akademijos garbės daktaro vardas.
Mirė 2019 m. sausio 23 d. Niujorke, savo namuose Bruklino rajone. Urna su kūrėjo pelenais palaidota po pusmečio, birželio 16 d., gimtuosiuose Semeniškiuose vykusioje privačioje ceremonijoje.
sb, punskas.pl
