Romas Kalanta. Masinio pilietinio pasipriešinimo 1972 m. atminimo įamžinimas (1)

0

Išlikę R. Kalantos bei jo šeimos daiktai

Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu 2022-aisiais metais visos šalies mastu minima keturiolika svarbių valstybei įvykių. Iš jų bene didžiausio visuomenės susidomėjimo sulaukė penkiasdešimtosios Romo Kalantos viešo protesto ir susideginimo vardan Tėvynės laisvės metinės. 1972 metų gegužės 14 dieną devyniolikmetis vaikinas, paaukojęs savo gyvybę, tapo simboliu visų tų, kurie nesusitaikė su Lietuvos okupacija. Jo laidotuvių dieną Kaune prasidėjęs ir kelias paras trukęs masinis pilietinis pasipriešinimas sovietinei santvarkai parodė, kad jokiomis represijomis laisvės užgniaužti neįmanoma. Šie istoriniai faktai yra užfiksuoti dokumentuose, žiniasklaidoje, sukaupta nemažai amžininkų prisiminimų, atlikta mokslininkų ir menininkų darbų. 

Norint aptarti Romo Kalantos bei masinio pilietinio pasipriešinimo 1972-aisiais atminimo įamžinimą, tenka atkreipti dėmesį, kad medžiagos gana gausu, todėl pravartu ją susisteminti, kad nebūtų pamirštas nė vienas istorinės atminties išsaugojimo būdas.

  1. Išlikę Romo Kalantos bei jo šeimos daiktai  
Romas Kalanta su jaunesniuoju broliu Arvydu. Kauno IX forto muziejaus nuotrauka

Išlikusių ir visuomenei prieinamų Romo Kalantos nuotraukų nėra daug. Tai vaikystės laikotarpio nuotraukos ir vėliausias, iš visų išsiskiriantis 1972 metų pavasarį darytas atvaizdas, kuriame nebelikę vaikiško nerūpestingumo, tai anksti subrendusio, atkaklaus žmogaus žvilgsnis.

R. Kalanta 1971 m. Kauno IX forto muziejaus nuotrauka

Kauno IX forto muziejui po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo R. Kalantos šeima perdavė kai kuriuos išsaugotus jo daiktus, pavyzdžiui, apdegusių drabužių liekanas, mirties dieną turėtą nuolatinį autobuso bilietą, keletą monetų. Artimieji taip pat  išsaugojo Romo užrašų knygelę, kur atskirame puslapyje tvirta ranka įrašyta: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.

R. Kalanta. 1972 m. pavasaris. LGGRTC nuotrauka
Apdegusios R. Kalantos drabužių liekanos. Kauno IX forto muziejaus kolekcija
Arvydo Kalantos piešinys, skirtas broliui Romui Kalantai atminti. Kauno IX forto muziejaus kolekcija

Kažkuris iš šeimos narių 1972 m. gegužės 15 d. sieninio kalendoriaus lapelyje dailiu raštu paliko atminčiai sakinį: „4 val. ryto mirė mūsų Romas“. Ekspozicija Romui Kalantai atminti Kauno IX forto muziejuje buvo atidaryta 1998 m., o svarią darbo dalį ją kuriant atliko Valė Makarevičienė.

(Bus daugiau)

Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė

Ankstesnis straipsnisPasaulio lietuvių jaunimo kongreso atidarymas (1 d.)
Kitas straipsnisPasaulio lietuvių jaunimo kongreso atidarymas (2 d.)

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia