Šiandien Mockavoje nedaug kas prisimena čia gyvenusių rezistencijos dalyvių ir partizanų ryšininkų Prabulių šeimą. Nėra jiems skirto kryželio nei mažiausios atminimo lentos. Neatsirado jiems vietos ir Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejuje. Ten, kur stovėjo Prabulių sodyba, dabar plynas laukas. Neliko akmens ant akmens, nei krūmokšnio ar medžio.
Marijampolėje gyvenantis Alfonso Prabulio (Vytauto brolio) sūnus Vytautas Prabulis papasakojo, kad Vinco Prabulio ir Marijos Jankauskaitės šeimoje užaugo 7 vaikai: keturi sūnūs (Alfonsas, Jonas, Vincas, Vytautas) bei trys dukros (Katrė, Ona, Mikasė). Iš archyvinių šaltinių žinome, kad Vincas Prabulis gimė Mockavoje 1866 m., Marijona Makauskaitė 1883 m. Radziškėse. Jiedu susituokė Punsko bažnyčioje 1904 01 26. Marijonos tėvai buvo Jonas Makauskas ir Ona Savickaitė (g. Valinčiuose 1857 07 11).
Vytautas Busilas, vienas seniausių Mockavos kaimo gyventojų (dabar jau miręs), prieš 10 metų mums pasakojo, kad Prabuliai buvo karšto temperamento smarkuoliai. Sueigose, vakarėliuose ar per atlaidus Būdvietyje jie sukeldavo muštynes ir dažnai jose dalyvavo.
Vytautas Busilas pasakojo, kad Antrojo pasaulinio karo metais Jonas Prabulis dirbo reicho tarnyboje arba buvo Plechavičiaus armijoje. Jis vilkėjo kareivišką milinę.
„Atjojo pas mus ant kiemo ir sako: „Dabar jūs man tarnausit“. „Na, na, tai kas tu dabar būsi, kad tau turėtum tarnauti?“ – paklausė tėvas. „Aš dabar valdžioj!“ – atsakęs Prabulis.
Pirmos sovietų okupacijos metais Jonas ir Vytautas Prabuliai užsiiminėjo bėgančiųjų nuo sovietų represijų pervedimu per sieną. Pervedant Lietuvos karo aviacijos generolą Antaną Gustaitį, buvo rusų suimti ir uždaryti į Kauno kalėjimą. Vokiečiams užpuolus sovietų Sąjungą išėjo į laisvę.
Vyriausias Vinco ir Marijonos sūnus ALFONSAS PRABULIS gimė Mockavoje 1912 m. Pakrikštytas Punsko bažnyčioje. Vedęs, persikėlė į žmonos ūkį Bereznykų kaime. Už partizaninę sovietų veiklą areštuotas ir ištremtas į Magadaną prie Ochotsko jūros. Nuteistas mirties bausme. Stalinui mirus, bausmė pakeista 25 metais kalėjimo. Iš Sibiro grįžo po dvylikos ir pusės metų.
JONAS PRABULIS gimė Mockavoje apie 1916 m. Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Plechavičiaus armijoje. Karui baigiantis įsijungė į partizaninį judėjimą. Buvo pagautas ir suimtas Miklausės kaime, kur Birgelio, stambaus to kaimo ūkininko, kluone turėjo įrengtą bunkerį. Kai stribai apsupo Birgelių sodybą, Jonas pasileido tekinas į pelkes. Būtų gal pasprukęs, jei ne stribų šunys. Jie pasivijo jį, įsikirto į drabužius ir parbloškė ant žemės. Už partizanišką veiklą Jonui skirta mirties bausmė, kuri vėliau pakeista 25 metais kalėjimo. Vorkutoje išbuvo 25-erius metus. Mirė ir palaidotas Alytuje.
VINCAS PRABULIS gimė Mockavoje apie 1919 m.
Vienintelis iš Prabulių šeimos, kuris
išvengė Sibiro. 1944 m. jis kartu su daugeliu Lietuvos inteligentų pasitraukė į
Vakarus. Apsigyveno Baltimorės mieste (JAV). Mirė 1968 m.
VYTAUTAS PRABULIS gimė 1923 m. sausio 23 d. Mockavos kaime. 1945 m. balandį perėjo į Punsko kraštą. Slapstėsi Vaičiuliškėse (pas Pauliukonius ir Mukauskus), Budziske (pas Judickus, Kružikus, Remindavičius, Žukauskus), Senuosiuose Graužuose (pas Nevulius), Slabadoje (pas Liutinskus), Kampuočiuose (pas Stoskeliūnus) ir kitur. Priklausė Vytauto IV kuopos rinktinei. Buvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininko Jurgio Krikščiūno-Rimvydo adjutantas. Žuvo (su Jurgiu Krikščiūnu) 1949 12 15 Šlynakiemyje. Palaidojimo vieta nežinoma.
KASTULĖ
PRABULYTĖ
gimė apie 1925 m. Mockavoje. Už pagalbą partizanams nubausta
25 metams lagerio. Kalėjo Krasnojarsko srityje. Grįžo į Lietuvą 1961 m.
Ištekėjo už Miluko ir apsigyveno Kazlų Rūdoje. Lazdijuose gyvena jos dukra, ji
Lazdijų ligoninės Vaikų skyriaus vedėja. Jos vyras Patašys esąs tos pačios
ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas.
MIKASĖ PRABULYTĖ gimė Mockavoje. Už partizaninę veiklą ištremta į Sibirą. Keliolika metų kalėjo Tomsko lageriuose. Palaidota Kazlų Rūdoje. Jos dukra gyvena Vilniuje.
ONA PRABULYTĖ gimė Mockavoje. Už pagalbą partizanams ištremta į Sibirą. Nepavyko surasti daugiau žinių apie jos tolimesnį likimą.
MARIJONA PRABULIENĖ gimė Radziškėse 1883 09 22. Tėvai: Jonas Makauskas ir Ona Savickaitė (g. Valinčiuose 1857 07 11). Susituokė 1904 01 26 Punsko bažnyčioje. Marijona už bendradarbiavimą su partizanais ištremta į Sibirą.
Marijampolėje gyvenantis Vytautas Prabulis pasakoja, kaip stribai įvairiais būdais stengėsi susekti tėvo Alfonso slėptuvę. „Kartą į kiemą įdarda keli stribų sunkvežimiai. Apsupa ratu Dirvinių sodybą (Alfonso uošvių ūkį). Stribai vaikščioja po pirkią, eina į kamarą. Čia įtartina jiems pasirodo molio asla. Nusprendžia, kad čia būtinai turįs būti bunkeris. Atsineša geležinį strypą ir kala jį į žemę. Įkala per pusę metro. Strypas atsitrenkia į kažką kietą. Stribai nusprendžia, kad tai tikrai bunkerio sienos. Kirtikliais ir kastuvais iškasa duobę. Pasirodo, kad čia tik didelio akmens būta. Stribai koneveikia namų šeimininkus, išeina į lauką ir apžiūri trobą. Vienas nusprendžia, kad bunkeris bus po namo pamatais. Vėl kasa duobę. Prisikasę iki žvyro, dar kartą stipriai nusikeikia, su kulkosvaidžiais lipa į mašinas ir rūksta iš kiemo.“
Vytautas Prabulis su grauduliu prisimena savo tėvą. „Mano tėvas Alfonsas buvo areštuotas Bereznykų kaime. Man tada buvo septyneri ar devyneri metai. Po ketverių metų mano seneliai Dirviniai (Alfonso uošviai) gavo nuo jo laišką iš Magadano prie Ochotsko jūros. Rusai jam skyrė mirties bausmę, bet ji, Stalinui mirus, buvo pakeista 25 metais kalėjimo. Vėliau bausmė sušvelninta.“
6-ojo dešimtmečio pabaigoje ar 7-ojo pradžioje iš Sibiro grįžo Vytauto Prabulio tėvas. Vytautą tuo metu paėmė į sovietų armiją. Kai sūnus parvyko namo atostogų, tėvas prasitarė, kad jis suorganizuosiąs jam papildomas atostogas, gausiąs kokį nors ligos biuletenį, kad jį paleistų namo. 1963 m. Vytautas gavo žinią, kad tėvas sunkiai serga. Džiaugsmui nebuvo galo: štai tėvas organizuoja žadėtas atostogas. Po dviejų dienų atėjo telegrama: „Tėvas mirė“. Lėktuvu iš Kijevo apie vidurnaktį Vytautas pasiekė Vilnių, Marijampolę – apie 5 valandą ryto. Motina, pamačiusi sūnų, puldama jam į glėbį suklykė: „Sūneli, tavo tėvo nėra!“
Vytautas Prabulis pasakoja ir apie Kalniškės mūšį. „Ten viena moteris buvo įsitaisiusi medyje ir „kirsdavo“ iš kulkosvaidžio pasirodančių stribų pakaušius. Vaikai jai nešė amuniciją. Prisimenu, po pietų atvažiavo sunkvežimis, prikrautas tos moters „paguldytų“ sovietų karių lavonų. Kraujas tekėjo upeliu per visą kiemą.“
Sigitas Birgelis, punskas.pl