Gegužės 12 dieną buvusiose Seinų kunigų seminarijos patalpose vyks iškilmingas Kresų muziejaus atidarymas. Žodis „kresai“ turi keletą reikšmių ir interpretacijų. Pasak šio muziejaus kūrėjų, „kresai“ – tai lenkų žemės, kurios po padalijimų negrįžo į Lenkijos sudėtį.
Sunku paaiškinti, kodėl Kresų muziejus įsteigtas būtent Seinuose. Ar bus jame vietos vadinamajam Seinų aukso amžiui atminti, ar jo ekspozicijose atsispindės Lietuvos atgimimo didžiavyrių veikla?
Daug metų Seinų praeitis beviltiškai beldžiasi į dabartį, sugrįžta netikėtais pavidalais ir formomis. Taip norisi pasiduoti jos alsavimui, nusilenkti laiko plakimui. Tiek daug čia svarbių Lietuvai įvykių būta, reikšmingų ir garbingų žmonių gyventa.
Štai, išėjus iš bazilikos, kur ilsisi Lietuvos poeto ir vyskupo Antano Baranausko palaikai, akis nutvieskia dienos šviesa. Lyg iš rūko išnyra Seinų seminarijos profesoriaus kun. Juozapo Laukaičio siluetas, girdi „Tautiškos giesmės“ autoriaus Vinco Kudirkos, rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino, politiko Mykolo Krupavičiaus, mokslininko vysk. Prano Būčio, aušrininko ir literato Simono Norkaus ir „Titanike“ žuvusio kun. Juozo Montvilos balsus.
Seinų kunigų seminarijos patalpose jiems nebuvo vietos. Jų atminimas gyvavo tik mūsų vaizduotėje. Kas pasikeis atidarius muziejų?
Pastatas, kurį esame įpratę vadinti kunigų seminarija, dominikonų pradėtas statyti XVII a. antrojoje pusėje, o baigtas 1706 m. Vienuolyno išorinė forma išliko bemaž nepakitusi, tačiau vidus buvo keičiamas kelis kartus.
Pastate 1826–1919 m. veikusi Seinų kunigų seminarija atliko svarbų vaidmenį lietuvių tautiniam atgimimui. Joje mokėsi daug būsimų lietuvių rašytojų, knygnešių, kunigų, politikų, visuomenininkų. Be jau minėtų V. Kudirkos, V. Mykolaičio-Putino, M. Krupavičiaus, Pr. Būčio, taip pat: A. Tatarė, M. Brundza, M. Sidaravičius, J. Totoraitis, M. Gustaitis, A. Šmulkštys ir kt. Čia vyko lietuvių tautinis gyvenimas, veikė slapti klierikų būreliai, lietuvių klierikų draugija. Seminarija buvo svarbus knygnešystės centras. Po Pirmojo pasaulinio karo seminarijoje buvo dėstoma lietuvių kalba.
1919 m. lenkams užėmus Seinus, karinė valdžia areštavo seminarijos dėstytojus, klierikus ir ištrėmė juos į Lietuvą.
Lietuviška menė
2018 m. vasario 18 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, Seinų kunigų seminarijoje buvo atidaryta Lietuviška menė. Ją pašventino Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai prel. Edmundas Putrimas.
Trakų istorinis muziejus joje paruošė Lietuvos jubiliejui skirtą laikiną parodą. Vėliau ją pakeitė kita – Kovo 11-ajai skirta paroda.
Planuota čia įrengti nuolatinę ekspoziciją, skirtą seminarijos auklėtinių ir nepriklausomos Lietuvos kūrėjų atminimui, rengti seminarus, susitikimus, pamokas, rodyti filmus, Poezijos pavasario skaitymus.
2020 m. rudenį prasidėjo buvusio Seinų dominikonų vienuolyno ir kunigų seminarijos restauravimo darbai. Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija tam tikslui skyrė 20 mln. zlotų. Projekte numatytas parapijos indėlis – 3 mln. zlotų.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
Autoriaus nuotraukos
Lietuvos beveik visų kadencijų politinė valdžia vasališkai nuolaidžiavo,ypač tai ryšku šiuomet, Lenkijai dėl jos vykdomos ,,Kresų”(,,Paribio”) politikos lietuviškose žemėse.Pagrindinis ,,Kresų” politikos siekis atkurti ir stiprinti lenkybę Lenkijos rytiniuose pakraščiuose,-dabar tai nuosekliai vykdoma ypač minėtose lietuviškose žemėse,ypač pietryčių Lietuvoje.Tad,nestebina ir tai,jog ir Seinuose kuriamas ,, Kresų” muziejus,kuriam bus priskirta,deja, ir ,,Lietuviška menė ” esanti Seinų domininkonų vienuolyne.Raginčiau Lietuvos politinę valdžią,ypač kultūros veikėjus ir užsienio reikalų politinius vadovus, suvokti kas vyksta minėtoje kultūros plotmėje ir tinkamai veikti lietuviškų interesų labui.