Supancis an sūplaukių klausiausi savo dūšukės pasakojimų. Jaunystės prisiminimam galo nebuvo. Rodos, ims ir beigs šnekėjimų, alia, kap sakoma, cik apsisuka ir toliau balbatuoja. Jei ne apė cibulius ir barščus, tai apė paukščus ir gerausius patarimus jaunom mamom. Ir nemėgyk ginčycis! „Ba seniau buvo gerau, o dar viskas čudniau. Aš tavį nemokinu, cik tep sakau, o tu daryk, kap tu nori. Šneku bile šnekėc“. Oi, moterie, man be tavį būt liūdna ir nyku.
Šnektose vijasi moterų ir moterukių temos. Kokias čėsas misnu, kad mes savo šnektoj turim labai daug žodzo moteris formų. Kiek formų, ciek ir raikšmių. Nugi merga ir merguolė tai ne tas pac. Pamėgysiu paaiškyc tai savo žodzais ir supracimu. Kažkadu in tai nekraipiau dėmesio, kol vienų rozų in savo kraštų neparsivežėm su draugi mūs studijų draugių. Jom ca viskas buvo nauja, įdomu ir tep keista. Inaina tos panelės in stubų ir pascinka močutė: Ateikit mergšukės! Sėskit! Apstulbimas akyse gvarantuotas, alia tuoj ir paaiškini, kad pas mus tep vadzina visas paneles. Ir tegu gerau pripranta, kad per visų savaitgalį teks pabūc tom mergšukėm. Lietuvoj turėtų neigiamų raikšmį, alia kų padarysi, kad pas mus tep šneka. Kad ir kap norėsi, tai su raplėm neišrausi. Pagaunu ir aš savi už liežuvio. Ir dar naudojam šitų žodzį su nepasikeitusiu raikšmi, cik racau, ba ne rozų taikėsi girdėc, kad jaunesnės kartos žmonės sakiniuose lipdo paneles.
Mergšukėm vadzinamos da ir mažos mergaitės. Ne cik paauglės ar in mergas ainancos. Pas mus labai įdomiai sakoma: „Turi vaikų ir mergšį“. Dėl vaiko ca kita šnekta, tode likim prie mergšės. Kadusci ūkiuose gaspadorai samdzydavo mergas – gaspadinių pagalbinykes kasdzieniniuose darbuose. Dabar sakytų padėjėja ar darbuotoja, o kažkadu jos buvo vadzinamos mergomis. Šandė merga turi tokių pacį raikšmį kap panelė. Tepgi neigiamos raikšmės neturi, kiba kad veido išraiška ir būdvardzai kalboj sakytų kų kito.
Paaugusi mergšukė racau vadzinama mergioti. Šitas žodzis labai ciksliai apibūdzina mūs suprantamas paauglas arba tokias, sakytau, virš dzvidešimcies metų. Kap tus sakė, nei vaikas nei žanota. Dabar tep, o pagal dziedulių supracimų ir jų aiškinimų, mergiotė galėj būc cik paauglė. Kap ėmiau ir tį kadu paklausiau: „Sakot buvo mergiotė, tai kiek jai buvo metų?“, tai man atsakė: „Galėj būc penkiolikos ar šašolikos, o mažum kur sapcyniolikos…“ Tep kad griežtos amžaus ribos nebuvo, alia kožnas suprasdavo, apė kų ainasi.
Be mergų, mergšukių, mergiotių, būdavo da vienas žodzis, alia labai prastos raikšmės. Bent tokių teko insimyc iš savo močutės šnektos. Tai merguolė. Jeigu jau išgirsi, kad sako: „Oi, baisi ca merguolė apsi…us!“, tai žinok, kad jau ca kokių mergšukį žodzais kolioja. Ir meluosiu, jeigu sakysiu, kad da kažkur girdėjau tep sakanc. Deja, niekad daugiau mūs šnektoj pas niekų negirdėjau, kad būt vartojamas žodzis merguolė.
O mažum da daugiau žinot kokių mergaitės formų mūs šnektoj? Neskūpėkit žodzo.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
