punskas.pl, Algimantas Mikelionis
Vasarą dažniausiai atostogaujame ir turime galimybių pasideginti saulutėje ar pasipliuškenti vandens telkiniuose. Kada, jeigu ne dabar, įkrauti savo organizmo baterijas. Juk šalia šviežios daržovės ir vaisiai, įvairios uogos. Kitais metų laikais jų paragaujame tik užsienietiškų arba užaugintų Lietuvoje, bet jau ne prie natūralios saulės šviesos. Vasara yra pats tinkamiausias laikas pasitraukti nuo kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų technologijos pasiekimų. Pats laikas pažvelgti į gamtą ir gyvenimą ne pro monitorių ar ekraną. Žinoma, šiuolaikinės technologijos jau užėmė tokią vietą mūsų gyvenime, kad nors trumpam jų atsisakyti tampa vis sunkiau, bet tai padaryti galima būtent vasarą. Ypač tai tampa aktualu jaunimui, kuris, deja, labai dažnai ir gerokai per daug bendrauja kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais. Suaugusieji turi rimtai pasistengti, kad nors vasarą vaikai kuo daugiau laiko praleistų lauke bendraudami tarpusavyje ir žaisdami įvairius žaidimus ar sportuodami.
Jokios šiuolaikinės technologijos nepakeis įprastinių popierinių knygų skaitymo, nes pastarosios duoda neįkainojamą naudą, ypač jaunimui ir vaikams. Juk jau ne kartą pastebėta, kad su šiuolaikinėmis technologijomis auga beraščių karta. Gaila, bet drįsčiau teigti, kad jau užaugo – ne tik nemokama taisyklingai rašyti, bet girdima ir skurdi šnekamoji kalba, nykūs pasakojimai.
Jeigu gerai nemoki savo gimtosios lietuvių kalbos, tai yra ne tik nepateisinama, bet ir didelė gėda. Kiekvienas suaugęs žmogus turi pasistengti savo pavyzdžiu įkvėpti vaikus skaityti. Iš pradžių gal reikia ir kiek prievartos, bet skaitymo malonumas pajuntamas gana greitai, o paskui vaikai ir jaunimas patys ieškos progos ištaikyti laiko paskaityti. Labai gaila, kad kai kurie suaugusieji patys neskaito. Tai tikrai rimta problema.
Dievas Lietuvą apdovanojo nuostabia gamta ir norint gerai bei kokybiškai pailsėti net nebūtina lėkti į tolimus ir egzotiškus kraštus. Ką jau ir bekalbėti apie mūsų Dzūkiją, pilną miškų ir ežerų. Mums apskritai viskas šalia. Didžiųjų miestų ir kitų Lietuvos kraštų gyventojai gausiai važiuoja pas mus pailsėti prie ežerų. Džiugu, kad čia, mūsų rajone, netrūksta puikiai įrengtų kaimo turizmo sodybų, gerai sutvarkytų stovyklaviečių ar šiaip pakrančių. Gaunama abipusė nauda: atvykėliai puikiai praleidžia laiką ir atsipučia nuo kasdienybės rūpesčių ir darbų, o vietiniai verslininkai neblogai uždirba. Nepavydėkime savo artimui ilgesnio euro, nes kuo geriau gyvens mūsų kaimynai, tuo bus geriau mums visiems. Lietuvai.
Dar vienas malonus pastebėjimas, kad lietuviai vasaros atostogų metu neretai renkasi ne drybsojimą žiauriame karštyje kur nors pietų šalyse, o keliauja po Lietuvą, nes prisipažinkime, jog dar gerai nesame ištyrinėję savo gimtinės. Kas dar geriau, leidžiamasi į keliones ištisomis šeimomis ir nuvažiuojami nemenki atstumai.
Prie didžiausių vasaros paradoksų galima priskirti tai, kad atostogos Lietuvoje Baltijos pajūryje tapo itin brangiu malonumu. Kainų neminėsiu, nes patys nuvykę į Palangą pamatysite, o, be to, apie jas jau nemažai rašė ir teberašo mūsų spauda. Suprantama, kad vasara trumpa ir Palangos verslininkai nori per kelis mėnesius gerai uždirbti, bet juk turi būti kažkokios sveiko proto ribos. Tad ir išeina, kad savaitės atostogos kur nors Turkijoje, kur garantuotas puikus oras ir šilta jūra, atsieina pigiau nei savaitė Palangoje, kur laukia neaišku koks oras, šalta jūra ir vėsūs čeburekai, šiltas alus ir drungni šaltibarščiai.
Kaip ten bebūtų, visiems linkiu gero poilsio ir malonių įspūdžių, nes dar liko daug puikių vasaros dienų.
