Š. m. rugpjūčio 24 dieną (antradienį) 10 val. Žagarių bažnytėlėje vyks šv. Baltramiejaus atlaidai. Kviečiame dalyvauti.
Baltramiejus yra pusiau žydiškas ir pusiau graikiškas vardas, reiškiantis „Tolomajo sūnus“: taip jį vadina trys evangelistai Matas, Morkus ir Lukas. O Jonas savo Evangelijoje jį vadina Natanaeliu.
Jono Evangelijoje skaitome: „Natanaelis patenkintas savimi nusišypsojo: „Iš Nazareto? Argi iš Nazareto gali būti kas gero?“ Natanaelis buvo iš Kanos, maždaug penkiolika kilometrų nutolusios nuo Nazareto, o šių dviejų miestų gyventojai, akivaizdu, nelabai sutarė tarpusavyje. Tačiau Pilypas primygtinai pakartojo: „Eik ir pasižiūrėk.“
Tą akimirką netoli buvęs Jėzus ėmė eiti link jų ir iš tolo apie jį pasakė: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos.“ Natanaelis sutriko: Iš kur mane pažįsti?“ O Jėzus jam atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai sėdėjai po figmedžiu, aš mačiau tave.“
Ką tokio ypatingo po ūksmingu figmedžiu veikė Natanaelis, lieka paslaptis. Šiaip ar taip Jėzus pataikė, ir Natanaelio, ištikimo, paprasto ir entuziastingo žmogaus, širdyje įžiebė tikėjimą: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“ Mokytojas jį švelniai subarė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų.“
Šventraštyje apie šv. Baltramiejų rašoma, kad jis, kaip ir kiti apaštalai, Jėzaus pasiųstas „pas aveles, dingusias iš Izraelio namų“, kad skelbtų apie dangaus karalystę, padėtų pasveikti sergantiems ir pan. Mato Evangelijoje Jėzus byloja, kad visi apaštalai, išskyrus vieną, laikėsi Jo žodžio. Baltramiejus kaip „tikrasis izraelitas“ taip pat pelnė dangaus karalystę. Baltramiejus buvo vienas iš dvylikos apaštalų. Jis sekė Jėzų, matė jo daromus stebuklus, buvo kančios, mirties ir prisikėlimo liudininkas. Per Sekmines, kaip ir kiti apaštalai, gavo Šventąją Dvasią ir tapo Kristaus skelbėju.
Šv. Baltramiejaus vardas siejamas su dviem reto žiaurumo epizodais.
Pirmasis įvykis. Baltramiejus po Sekminių išplaukė laivu skelbti Gerosios Naujienos į Armėniją. Ten, karaliaus Polimijo bei jo žmonos dėka į krikščionių tikėjimą sugebėjo atversti dvylika miestų. Tai nepatiko karaliaus broliui Astiagui, kuris įsakė sučiupti nepageidaujamą apaštalą, jam gyvam nulupti odą, o paskui, kad nebūtų nesusipratimų, nukirsdinti. Šiuos įsakymus ištikimi jo tarnai įvykdė.
Antrasis epizodas susijęs su kruvina naktimi, šv. Baltramiejaus šventės išvakarėse Prancūzijos karaliaus Henriko III įvykdytomis žudynėmis. Norėdamas išspręsti hugenotų – eretikų problemą, karalius liepė išžudyti visus šios sektos vadovus. Šios siaubingos ir beprasmiškos žudynės istorijoje yra siejamos su šventojo Baltramiejaus vardu.
Kadangi karalius šias žudynes įvykdė krikščionybės vardan, todėl Jonas Paulius II šį žvėrišką nusikaltimą įtraukė tarp kalčių, už kurias per 2000 metų jubiliejų paprašė atleidimo.
Šv. Baltramiejaus istorija nesibaigia siaubinga mirtimi. Jo palaidotas kūnas darė stebuklus. Astiagui kankinio kūnas tapo kliuviniu, tad liepė jį įmesti į jūrą. Kankinio kūnas ilgai plūduriavo paviršiuje, kol bangos galiausiai jį nuplukdė prie Lipari salų. Legenda pasakoja, kad jis pasiekęs Sicilijos pakrantę, padarė neregėtą stebuklą – keletą kilometrų atitraukė Vulkano ugnikalnį, kuris tais laikais dažnai išsiverždavo.
Šv. Baltramiejaus relikvijos keliavo toliau, kol pasiekė Romą. Čia jis rado atilsį Tibro saloje pastatytoje bažnyčioje.
Manoma, kad šis šventasis nugyveno 71 metus. Baltramiejus laikomas skerdikų, odos išdirbėjų, tinkuotojų, siuvėjų, kepėjų, angliakasių ir aliejaus, sūrio ir druskos pardavėjų globėju. Jo užtarimo šaukiamasi susirgus nervų arba odos ligomis. Taip pat jis globoja piemenis, vynuogynų augintojus, grybautojus bei ūkininkus.
sb, punskas.pl
