Būkit pasveikinti, mielieji broliai ir seserys Kristuje. Šiandien liturginis kalendorius mus sustabdo prie Švenčiausios Dievo Motinos gimimo iškilmės. Kartais yra labai sunku atrasti kažką savito bažnytinėse iškilmėse: atrasti kažką, kas paliestų mano krikščionišką gyvenimišką patirtį, kažką, kas pastumtų mus į persikeitimą. Ar šis sunkumas nėra kylantis iš mūsų santykio su Dievu deficito? Santykis su Dievu yra neįmanomas be pagalbos. Pagalba yra. Pastaroji ateina iš Švenčiausios Mergelės Marijos. Kaip aš turiu švęsti Dievo Motinėlės gimimą ir ką tai man duoda?

Išganymo istorija prasidėjo nuo Abraomo. Dievui paliepus palikti savo namus ir keliauti į tolimą kraštą, Abraomas pakluso, nors buvo jau septyniasdešimt penkerių metų amžiaus. Savo klusnumu Abraomas tapo daugelio tautų tėvu.
Ir Marija, kaip Abraomas, buvo pašaukta tikėjimu ištarti „taip“ Dievo sumanymui. Kai arkangelas Gabrielius Marijai pranešė, kad ji būsianti Mesijo Motina, ji paprasčiausiai tarė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Tad Marijos gimtadienį švenčiame ne tik dėl to, kad ji – Viešpaties Motina, bet ir dėl jos klusnumo Dievo planui. Jos klusnumo dėka visi mes galime pažinti prisikėlimo džiaugsmą.
Brangūs broliai ir seserys, liturgijoje Bažnyčia paprastai švenčia šventųjų gimimą ne žemei, o dangui, jų išėjimą iš šio pasaulio paskui Kristų dangiškosios karalystės link. Liturgija švenčia tik tris žemiškus gimimus: Kristaus gimimą, Įsikūnijusio Dievo Sūnaus, pašaukto iš motinos įsčių, pasirodymą žemėje, Jėzaus pirmtako Jono Krikštytojo gimimą ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimą, kurį švenčiame šiandien. Kiekvienas iš prieš tai paminėtų turi savo prasmę. Šios trys Gimimo dienos simbolizuoja tris dvasios gimimus: mat su Jonu Krikštytoju mes atgimstame vandenyje, su Marija – atgailoje, su Kristumi šlovėje. Jono Krikštytojo gimimas ir Švenčiausios Mergelės Marijos gimimas yra vedantys prie Kristaus. Negana to, šis vedimas atsispindi ir išganymo istorijoje. Šiandienos Evangelija pateikia ilgą sąrašą vardų, kurie daugumai turbūt gali nieko nereikšti. Ir čia mes labai klystame. Mes girdime vardus, bet tai yra žmonės ir konkrečios jų gyvenimo istorijos. Tai konkretūs žmonės, kurių elgsena nebūtinai buvo tobula Dievo atžvilgiu. Tai žmonės, kurie turėjo konkrečias nuodėmes. Šių žmonių gyvenimas yra kreivas Viešpaties akivaizdoje. Šioji Jėzaus kilmės knyga yra labai svarbi. Visų pirmiausia ši geneologija parodo paties Dievo buvimą istorijoje: Jis veikia istorijoje. Viešpats tarsi rašo ant kreivų žmogaus gyvenimo linijų. Žvelgdami į šią Jėzaus kilmės knygą, žvelgdami į viso to rezultatą galime pastebėti labai didelį paradoksą. Visos išganymo istorijos vaisius yra paties Dievo atėjimas – Dievo Apsireiškimas. Dievas po truputį ruošia išrinktąją tautą savo Sūnaus atėjimui, kuris apreiškia savo Tėvą. Tai tarsi tautos vedimas link tobuliausiai išlieto gailestingumo, kuris tampa kūnu. Yra aiškus užmojis viso to. Sūnus turi atpirkti žmoniją iš nuodėmės. Stovint prie kryžiaus medžio, mes matome tris asmenis: Mariją Kleopienę, šv. Joną ir Dievo motinėlę. Apaštalavimo pagrindas yra po kryžiumi stovinti motina, kuri tampa Bažnyčios motina. Būti po kryžiumi – mokytis tarnauti Dievui iki galo. Kaip Dievas atsiduoda ant kryžiaus, taip mes turime mokėti atsiduoti artimo meilės darbams iki galo. Dievo motinėlės visas gyvenimas yra pažymėtas tarnyste. Šv. Jeronimas mums pasakoja, kad Marija dar būdama maža mergaitė buvo pašvęsta tarnystei šventykloje, o atėjus laikui, kaip pasakoja evangelistas Lukas, ištarė „Fiat“. Dievo motinėlė gimsta nuolatiniam savo sūnaus sekimui. Tik šioje šviesoje Šilinė yra gimimas tobulai Dievo tarnystei. Ką tik gimusi Marija, išgelbėta ir visiškai pašventinta dėl iš anksto numatytų Kristaus aukos nuopelnų, yra ženklas, kad Dievo Sūnus jau visiškai įsipareigojo ateiti į pasaulį, gyventi mūsų tarpe ir vesti mus pas savo Tėvą.
Tik žvelgdami į Mergelės Marijos gimimą, mes turime suvokti, kad visų mūsų žmogiškų veiksmų gimimas turi būti visų pirmiausia Marijoje, kuri yra nukreipianti link savo Sūnaus. Marija tarsi perduoda mūsų sumanymus savo Sūnui, kad juos visus nuolat lydėtų Dievo malonė; būtent tai ir įvyko su visu Švenčiausios Mergelės Marijos gyvenimu; Marija nuo pat savo gyvenimo pradžios buvo kupina Šventosios Dvasios. Todėl norint, kad mūsų žmogiškasis veikimas būtų iš Šventosios Dvasios, turime savo gyvenime išmokti pasakyti savąjį „Fiat“. Tas tebūnie leis tapti nėščiais Dievu žodžiu. Visa tai ugdo mūsų dorybes, t. y. įgimtus įpročius daryti gera. Sekant Mariją mūsų gyvenime gali prasidėti išganymo aušra.
Taigi Dievo Motinėlės gimtadienis švenčiamas dėl:
- Dėl jos paklusnumo Viešpačiui.
- Švenčiausios Mergelės Marijos gimimas yra vedantis prie Kristaus.
- Dievo motinėlė gimsta nuolatiniam savo sūnaus sekimui. Tik šioje šviesoje Šilinė yra gimimas tobulai Dievo tarnystei, į kurią esame kiekvienas kviečiami.
Tapkime gailestingi, kaip Marija yra gailestinga, tapkime Kristaus mokiniais, kaip Marija yra savo Sūnaus tobuliausia mokinė. Švenčiausioji Mergele Marija, Dangaus lelija, užtark mus dabar ir visada. Amen.
kun. Povilas Slaminis, punskas.pl