2023 m. gegužės 7 d. Lietuva, kaip ir ne viena kita Europos šalis, šventė Motinos dieną. Ta proga Vilniuje veikianti kavinė „Legendinė Vaiva“ (ačiū jos savininkui Remigijui) surengė Nijolės Tallat-Kelpšaitės prisiminimų vakarą, kur skambėjo Nijolės Auksinės dainos, su kuriomis augo dvasios jungą jaučianti Lietuvos dvasia, trokštanti išsivaduoti.
Nijolė pasakojo istorijas, kurios skatino tą ar kitą dainą sukurti. Tarp tų gražių prisiminimų atsirado vietos ir mūsų Punskui, kur Nijolė su kompozitoriumi Benjaminu Gorbulskiu bei solistu Stasiu Liupkevičiumi buvo atvažiavę jau beveik prieš pusę amžiaus. Gal daug kas vyresnės kartos gyventojų tą koncertą prisimena, kada mokyklos salė buvo sausakimša. Daug jau, labai daug, anos publikos dalyvių šiandien šioje žemėje nesutiksime. Salėje sėdėjo ir to meto mūsų parapijos klebonas Ignas Dzermeika. Nijolės dainos grąžino mus į jaunystės dienas. Tarp daugelio kitų skambėjo ir „Lituanica“ skrenda, Mama, Trys balti beržai, Alyvos žydės, Jaunystės tango, Ne, nereikia ašarų… Kadangi skambėjo dainų apie meilę, Nijolė pasakojo, kad meilę žinome dviejų rūšių: jaunų žmonių meilė yra karšta, bet ji greit sudega, bei vėlyvoji meilė, esanti tvirta, bet dažniausiai nelaiminga. Koncerto pabaigoje salė skandavo: „ačiū, ačiū, ačiū“. Visi džiaugėsi sugrįžusia jaunyste. Pridursiu čia – visi jos pasiilgstame, kad tos dienos jau praeityje, bet nepagalvojame, kad jos niekur nedingusios, jos su saulės spinduliais ir šiandien keliauja tarp tolimų žvaigždžių, kur spindi visi gražūs mūsų darbai. Nustebino salės reakcija, kada pabaigoje visi sutartinai traukė jos čia neprimintą dainą – Saulėlydis tėviškėje.
Ačiū, Nijole, kad Tu anais niūrios prieblandos metais gebėjai kelti tokias šviesias mintis: „Mėlynaki Nemunėli, leisk bangą palytėt, leisk nuplaut nuo kojų smėlį ir dviese patylėt. Leisk gėrėtis bent iš tolo rausva saulėlydžio spalva… Tarp vasarojų ir dangaus – tai mano Lietuva“ (teksto autorė – Nijolė Tallat-Kelpšaitė). Prisiminkime, kas Punske gyvename, kad daugelį metų skambant Nijolės dainai pagal E. Mieželaičio eiles „Lietuvės“ pastatytu šokiu atidaromos būdavo Punsko kultūros namuose vykstančios Motinos dienai skirtos šventės.
Algis Uzdila, punskas.pl
