Apie kiaušinių marginimą vaikams pasakoja punskietė Elena Jurkūnienė.
Sunku pasakyti kokia yra margučių kilmė. Ne visi žino, kad kiaušinių dažymo paprotys yra senesnis už krikščionybę. Senoviniais laikais kiaušinis buvo ne tik pavasario gamtos atgimimo, bet ir viso, kas gyva, pradžios simboliu. Šiandien kiaušinių marginimas yra susijęs su Velykų šventėmis.
Margučiai yra žinomi Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje ir kt. šalyse. Į Lietuvą marginimo paprotys atėjo turbūt iš lenkų. Kiaušinių nemargina mūsų kaimynai latviai ir Vakarų Europos tautos.
Punskietė Elena Jurkūnienė apie kiaušinių marginimą žino daug ir mėgsta šiomis žiniomis dalytis su kitais.
Kiaušiniai gali būti skutinėjami, dažomi, apklijuojami lipdukais, apsukami įvairiaspalviais siūlais, įvyniojami į skudurėlius ir kt.
Elena Jurkūnienė tikina, kad pas mus vyrauja vašku ornamentuojami dažyti margučiai.
Vaško spalva priklauso nuo kaitinimo trukmės. Jei vaškas nuo lukšto atšoka, vadinasi, kiaušinis per šaltas, reikia jį pašildyti. Jei vaškas per karštas – įrankiu braukiant per lukštą, jis nutįsta. Vaškas labai greitai vėsta ir stingsta.
Vašku išmargintą kiaušinį reikia merkti į paruoštus šaltus dažus. Kiaušiniui nusidažius, vaškas ant jo paliekamas arba nugramdomas. Vašką galima nutirpinti kiaušinį trumpam įmerkus į karštą vandenį ir greitai išgriebus.
Kūrybiniam kiaušinių marginimui geriausiai tinka natūralūs dažai. Jie yra pigūs ir saugūs, neprasiskverbia pro kiaušinio lukštą ir nekenkia sveikatai.
sb, punskas.pl
S. Birgelio nuotr.
