Pažymint Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-ąsias metines į Vilnių bus atgabentas tikras istorinis Lietuvos karaliaus Gedimino laiško nuorašas. Apie tai Alkas.lt pranešė Lietuvos nacionalinio muziejaus Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Jurga Strimaitienė.
Šį iš Latvijos atsigabentą Lietuvos valdovo Gedimino laiško nuorašą galima bus pamatyti Gedimino pilies bokšte.
Nors Vilnius gyvavo ir kūrėsi daugybę amžių dar iki laiško parašymo datos, kuri jame užrašyta žodžiais „mūsų mieste Vilniuje 1323 Viešpaties metais, Šventojo apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną“, tačiau būtent pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose yra laikomas bet kurio miesto pradžia.
„Nė vienas originalus Gedimino laiškas nėra išlikęs, todėl šis nuorašas yra pats autentiškiausias Vilniaus miesto gimimą liudijantis dokumentas. Būtent jį galima laikyti Vilniaus 700 metų šventės „kaltininku“, nes, nurašytas ir taip išsaugotas Rygos miesto archyve, atskleidė pirmojo Vilniaus paminėjimo datą.
Labai džiaugiamės, jog bendram mūsų ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektui Latvijos valstybinis istorijos archyvas sutiko paskolinti šį svarbų dokumentą“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė.
Parodos vadovas, muziejaus archeologas Valdas Steponaitis, pasakodamas apie nuorašo atsiradimo aplinkybes, pažymėjo, jog istorikai turėtų dėkoti mažai Gedimino gudrybei, kuri privertė laišką padauginti: „Šis nuorašas yra vienalaikis, t. y. padarytas iš karto po originalaus laiško gavimo Rygoje.
Jis buvo nukopijuotas vykdant laiške pareikštą Gedimino nurodymą: „Prašome visų miesto tarėjų, kad šis raštas būtų nurašomas, o nurašytas prie bažnyčios durų prisegtas, ir pats laiškas dėl meilės mums be kokio nors atidėliojimo į kaimyninį miestą būtų persiųstas taip, kad Dievo šlovė supažindintų visus su juo“. Deja, kelyje patys laiškai buvo sunaikinti, išliko tik jų kopijos.“
Istorikams yra žinoma apie šešis nuorašais išlikusius Gedimino siųstus laiškus, o kiek jų buvo išsiųsta iš viso – sunku pasakyti.
Į Lietuvą sukakties proga atvežamas būtent 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriuo krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestiečiai, buvo kviečiami atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.
Kartu su eksponuojamu dokumentu veiks paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, kuri interaktyviai pristatys visų Gedimino laiškų reikšmę ir svarbą.
Parodos rengėjai teigia, jog šiuose laiškuose įamžinta šimtmečiais nesenstanti Lietuvos karaliaus Gedimino vizija šaliai ir miestui.
Pasak parodos rengėjų, jame atsispindi „valdovo politinės idėjos ir taktika, vertybės ir idealai: mintys, kaip pritraukti užsienio investicijas, įgyvendinti efektyvią krašto apsaugos koncepciją, ir receptas, kaip dauguma gali sugyventi su mažumomis“.
Laiškas visuomenei bus pristatytas sausio 25 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte.
Šią dieną jį išvysti bus galima nemokamai, vėliau – įsigijus muziejaus lankytojo bilietą.
Dokumentas yra saugomas Latvijos valstybiniame istorijos archyve Rygoje, todėl galimybė jį pamatyti Lietuvoje yra išskirtinai reta.
Istorinis karaliaus Gedimino laiško nuorašas bus rodomas iki birželio 4 dienos, vėliau jį iki metų galo veiksiančioje parodoje pakeis nuotrauka.
