Šeštasis lietuvių dainuojamojo folkloro festivalis-konkursas „Grįžulai 2026“ tapo išskirtiniu įvykiu visai lietuvių etninės kultūros bendruomenei, tačiau ryškiausią pėdsaką jame paliko atlikėjai iš Lenkijos lietuvių krašto.
Šis nuo 2018 metų Lietuvoje rengiamas renginys nuosekliai auga ir keičiasi, tačiau jo pamatinė vertybė išlieka nepakitusi – tai ypatingas dėmesys archajiškam, autentiškam dainavimui. Šių metų konkursas patvirtino, kad Punsko, Vidugirių ir Suvalkų apylinkėse puoselėjama dainavimo tradicija yra ne tik gyva, bet ir viena stipriausių visame pasaulio lietuvių kontekste. Tai pripažino ir autoritetinga komisija, kurioje dirbo etnomuzikologas prof. dr. Rytis Ambrazevičius, prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė bei Varsa Liutkutė-Zakarienė. Ekspertai vertino ne tik vokalinį meistriškumą, bet ir vientisą dainavimo manierą, tarmės grynumą bei gebėjimą perteikti gilią emocinę liaudies dainos prasmę.
Vienas svarbiausių festivalio akcentų buvo jaunosios kartos pasirodymas, kuris teikia vilties, jog senosios tradicijos nebus užmirštos.
Jauniausiųjų dalyvių grupėje savo talentą demonstravo Viktorija Berneckaitė iš Vidugirių pagrindinės mokyklos bei Sandra Petruškevičiūtė iš Punsko folkloro ansamblio „Šalcinukas“. Jos pademonstravo meilę gimtajai tarmei, kuri šiame krašte skamba natūraliai ir skaidriai.
Vyresnių vaikų amžiaus grupėje laureatų vardus pelnė Ernestas Žukauskas iš Punsko bei Norbertas Krakauskas iš Vidugirių. Jie parodė, kad tradicinis dainavimas tarp jaunimo yra ne tik madingas, bet ir suvokiamas kaip svarbi tapatybės dalis. Šiuos jaunuosius atlikėjus ugdžiusios mokytojos Irenos Kalinauskienės indėlis yra neįkainojamas, nes būtent per tiesioginį mokytojo ir mokinio ryšį perduodama tai, ko neįmanoma išmokti iš vadovėlių – autentiška pajauta ir dainos dvasia.
Suaugusiųjų ir mišrioje grupėje šiemet virė itin stipri konkurencija, nes festivalis pritraukė atlikėjus iš Švedijos, Norvegijos bei Čekijos lietuvių bendruomenių. Nepaisant tarptautinės dalyvių geografijos, didžiausią įspūdį komisijai paliko Suvalkų lietuvių vokalinio ansamblio „Sūduva“ vyrų trio. Aidis Staskevičius, Deivydas Senda ir jų vadovas, kompozitorius Arnoldas Vaznelis iškovojo pirmąją vietą. Jų atlikta programa išsiskyrė tvirtu, sodriu skambesiu ir precizišku techniniu atlikimu, kuris kartu išlaikė ir archajišką paprastumą. Suvalkų „Sūduvos“ pergalė yra ne tik asmeninis atlikėjų laimėjimas, bet ir simbolinis įvertinimas visai Suvalkų krašto lietuvių bendruomenei, kuri deda milžiniškas pastangas išsaugoti savo kultūrinį veidą šiuolaikiniame pasaulyje.
Greta nugalėtojų ryškiai spindėjo ir kiti Punsko krašto dainininkai, kurie festivalyje jaučiasi kaip namuose. Irena Kalinauskienė ir Vytautas Batvinskas iš ansamblio „Alna“ jautriai atliko dainą „Atlėkė gegulė, gūdžiai užkukavo“. Šis pasirodymas tapo puikiu pavyzdžiu, kaip dainoje gali susijungti vokalinė technika, specifinė ornamentika ir gilus emocinis išgyvenimas. Tai padeda išvengti paviršutiniško požiūrio į folkloro atlikimą.
Festivalio misija – stiprinti ryšį tarp kartų – šiemet buvo įgyvendinta su kaupu. Matant scenoje greta stovinčius moksleivius ir patyrusius meistrus, yra akivaizdu, kad lietuvių folkloro tradicija turi ateitį.
Dalyviai iš Lenkijos, Norvegijos, Švedijos ir Čekijos į Lietuvą atvežė savo bendruomenių dvasios dalelę. Punskas, Vidugiriai ir Suvalkai šiemet tapo svarbiu dainuojamojo paveldo židiniu. Šių vietovių dainininkų sėkmė skatina didžiuotis savo kultūra ir kviečia dar labiau gilintis į tarmės, ritmo ir melodijos subtilybes.
Sveikiname visus laureatus ir nugalėtojus, kurie savo balsais tiesia tiltus tarp praeities ir dabarties, o jų pasirodymai išliks kaip aukšto meistriškumo ir meilės savo kraštui pavyzdys.
Festivalis „Grįžulai 2026“ parodė, kad tradicinė daina tebėra pati stipriausia lietuviškos savasties jungtis, nesvarbu, kokiame pasaulio kampelyje gyventume.
sb, punskas.pl
Didžiulė pagarba ir padėka Punsko-Seinų-Suvalko krašto lietuvių liaudiškų dainų atlikėjams .Tad,didžiuokimes šio krašto jaunąja karta.