Devintinės Seinuose

Dievo Kūno šventė yra skirta pagarbinti Švč. Sakramentą. Ji dar vadinama Devintinėmis. Tą dieną šventinami žolynai, vainikai, beržų šakos, vadinamos „Devintinių žolelėmis“. Jos saugo nuo nelaimių – perkūnijos, gaisrų, liūties, sausros, ligų.

Ketvirtadienį, birželio 11 d., Seinų bažnyčioje vyko bendros šv. Mišios lietuvių ir lenkų kalbomis. Lietuviškai skaitinius skaitė „Žiburio“ mokyklos mokinė Onutė Karaneckaitė. Po pakylėjimo iš bažnyčios išsirikiavusioje procesijoje buvo nešamas Švenčiausiasis Sakramentas Seinų miestelio gatvėmis. Dalyvavo nemažai žmonių, tarp jų ir lietuviai.

Seinuose jau ne pirmus metus rengėme altorėlį. Ankstesniais metais iš „Lietuvių namų“ skolinomės stogelį ir savarankiškai nuo pagrindų montavome. Dabar bažnyčioje visi keturi altorėliai yra pagaminti vienodi, tik su skirtingais paveikslais. Tereikia gėlių jiems papuošti.

Ruošiant altorėlį, kas galėjo, prisidėjo gėlėmis ir darbu. Dalyvavo maldos grupės nariai ir vaidintojai. Bijūnų parūpino, ilgą iš buksmedžio ir rūtų šakelių vainiką nupynė Birutė Roglienė iš Žagarių. Žvakides paskolino Irena Rėkienė. Altorėlis gražiai sukomponuotas bei išpuoštas. Buvo gražu ir sielai, ir akiai. Labai visiems ačiū.

Procesijai priėjus lietuvišką altorėlį, kun. Jaroslavas Kalinovskij perskaitė lietuviškai Evangeliją pagal Luką, lietuvių choras pagiedojo dvi giesmes. Žmonės pagerbė vieni kitus, džiaugėsi, kad prie lietuviško altorėlio meldėsi lietuviškai. Koronaviruso pandemijos metu tai buvo pirmas viešas ir gausus žmonių susibūrimas.

Po mišių žmonės išsidalijo pašventintas beržo šakeles, o gėlėmis ir vainikais papuošė vysk. A. Baranausko paminklą.

Eugenija Pakutkienė, punskas.pl

Algirdo Vektoriaus nuotr.