Pagal „Dzūkų žinių“ informacija
Artėjant didžiosioms metų šventėms, daug kas laukia jaukumo, ramybės ir bendrystės. Tačiau realybė ne visada tokia šviesi.
Medikai ir psichologai pastebi, kad būtent prieš Kalėdas ir Naujuosius vis dažniau išryškėja vadinamoji šventinė depresija – liūdesys, įtampa, vienišumo ar net beprasmybės jausmas, nors aplinkui viskas šviečia ir blizga.
Švenčių laikotarpis psichikai sudėtingas dėl kelių priežasčių: tai tamsiausias metų laikas, kai natūraliai trūksta energijos, o kartu vyksta didžiulis socialinis šurmulys, kuris reikalauja būti žvaliems, maloniems ir laimingiems. Kaip teigia psichologai, žmogaus psichika jautriai reaguoja į sezoniškumą, o Kalėdų laukimas, trunkantis beveik mėnesį, neretai tampa ne ramybės, bet skubėjimo ir pervargimo etapu.
Psichologė Raimonda K. taip kalba apie šventinio laikotarpio iššūkius:
„Psichologiniu požiūriu švenčių laikotarpis nėra lengvas: psichika reaguoja į sezonų kaitą, tuo metu ypač padidėja aplinkos įvykių kiekis ir išryškėja slypintys sunkumai. Gamtoje – tai tamsiausias metas, kai vienas ciklas natūraliai baigiasi, o naujos pradžios užuomazga dar labai trapi… Viena iš nuotaikos ir miego sutrikimo priežasčių šiuo laikotarpiu yra žmonių nuovargis, bandant visur suspėti, suderinti skirtingus prieššventinius tikslus, reikalus, rūpesčius.“
Ypač sunku tiems, kurie neseniai išgyveno netektį, skyrybas, patyrė finansinių sunkumų ar gyvena sudėtingoje šeimos sistemoje, pavyzdžiui, kai švęsti reikia su vaikais iš pirmos ir antros santuokos. Šventinis laimės lūkestis prieštarauja jų realiai savijautai, todėl nusivylimas tik didėja.
Taip pat pastebima ir kita problema – per dideli lūkesčiai. Daugelis tikisi, kad Kalėdos savaime „išspręs“ senas emocines žaizdas, atneš ramybę ar šeimos santarvę. Tačiau kai stebuklas neįvyksta, žmogus jaučiasi dar skaudžiau.
Prieš šventes viešojoje erdvėje padaugėja skatinimų aukoti vargstantiems, našlaičiams. Dažnai kyla klausimas: „ar verta prieš šventes tapti dosnesniems ir aukoti?“ Psichologai sako, jog aukoti verta, jei tai daroma ne iš kaltės, o iš širdies. Dosnumas gali sušildyti ne tik kitą, bet ir patį žmogų. Tačiau nereikia dovanoti ar aukoti, kad „užsidirbtume“ šventinę nuotaiką ar numalšintume spaudimą arba taip bandytume išpirkti savo nuodėmes.
Psichologai pataria, kaip sumažinti šventinės depresijos riziką: atsikratyti perfekcionizmo – nereikalauti iš savęs tobulų švenčių, planuoti realistiškai ir neperkrauti savęs darbais, leisti sau jausti – ir džiaugsmą, ir liūdesį, rasti laiko poilsiui, buvimui gamtoje, savitarpio pokalbiams, per šventes nepalikti savo vyresnio amžiaus tėvų be dėmesio.
Šventės gali būti sudėtingos, ir tai – normalu. Svarbiausia, anot psichologų, nelyginti savo jausmų su kitų sukurtais „tobulais“ vaizdais ir nepamiršti, kad Kalėdos pirmiausia yra laikas sustoti, ramiai įkvėpti ir išgirsti save.
