Gegužės pradžioje Lenkijoje gausu valstybinių švenčių. Ir jei gegužės 1-oji bei 3-ioji susidėlioja šalia savaitgalio, susidaro nemažai laisvadienių. Idealu, kai pasitaiko geri orai – tada juokaujama, kad Lenkijoje yra dar viena šventė – griliavimo sezono pradžia (kažkas Internete net pavadino „Šventojo grilio – kepsninės diena). Šios šalies žmonės labai mėgsta ant ugnies ar žarijų paskrudintas dešreles, marinuotą vištieną, žuvį ar šašlykus; ne pro šalį, žinoma, visa tai užgerti šaltu alumi. Tačiau mūsų regione – Lenkijos šiaurryčiuose, dar šaltoka, tad užuot prie kepsninių – dauguma nulėkė į daržus. Vieni pasėjo, susodino visas daržoves – uždengė plėvele ar neaustine medžiaga ir laukia pirmųjų daigų. Kiti – dar nedrįsta kišti sėklų į gerai neįšilusią žemę, bijo vadinamosios „Zosės“ šalnų, be to – sako, kad anksti pasėjus daržus, greičiau po šildančia plėvele suveši piktžolės, o ne daržovės. Kiek galvų, tiek sprendimų.
Bet pavasaris tai ne tik daržai. Darbų yra ir sode, darželiuose. Sodininkystės centruose prasidėjo didžiausias sujudimas – vilioja ką tik išsiskleidę spalvingi dekoratyvinių augalų žiedai, daugybė vaismedžių sodinukų su prisegtomis nuotraukomis, į kurias vos pažiūrėjus net seilė nuvarva – tokios gražios uogos, vaisiai… Pigu nėra, bet perka žmonės, puošia savo sodybas. Ir tai labai gerai. Ne tik kiekvienam atskiram kieme bus gražu, bet ir visiems – jei kiemai tvarkingi, juose žydi gėlės, šlama krūmai ir medžiai – visa aplinka šviesesnė, linksmesnė, dūzgia bitės, čiulba paukščiai…
O aš visą savaitgalį praleidau kieme – sugalvojau nurauti seną, piktžolių prisiveisusią veją ir pasėti naują. Atrodo, kiemas nedidelis, o darbo nemažai. Bet tai nesvarbu – nuostabu būti, dirbti gryname ore. Kasti, purenti, sugrėbti, pasėti – tai nebloga mankšta kūnui ir poilsis protui. O kai viskas sužaliuos – bus džiaugsmo dvasiai. Daug naudingiau už šašlykus 😉.
Božena Bobinienė, punskas.pl
