Nuotolinis mokymasis yra didelis iššūkis
Silvija Ona Valinčiūtė, Balstogės universiteto teisės IV kurso studentė:
„Šiandien labai daug kalbama apie nuotolinį darbą ir mokslą. Sakoma, kad tai ateitis. Vis dėlto koronaviruso pandemijos metu supratau, kad nuotolinis mokymasis tai ne tik šiuolaikinių technologijų panaudojimas, bet ir didelis iššūkis.
Toks mokymosi būdas labai priklauso nuo universiteto pasirengimo organizuoti studijas nuotoliniu būdu, taip pat nuo dėstytojų įsitraukimo. Balstogės universitetas yra vienas iš tų, kurie nenutraukė studijų eigos, o mokslas vyksta nuotolinėje studijų aplinkoje. Universiteto auditorijas pakeitė namai, o paskaitos toliau vyksta įprastu laiku tam skirtoje internetinėje programoje. Jeigu transliacijos metu studentai negali dalyvauti paskaitoje, vėliau gali naudotis įrašytų paskaitų archyvais. Tai geras sprendimas. Šia galimybe dažniausiai pasinaudoju ir aš planuodama savo laiką. Tačiau yra ir kita medalio pusė – motyvacijos stoka. Namai man nėra patogi mokymuisi aplinka. Ne veltui fizinė mokymo erdvė laikoma vienu svarbiausių veiksnių, siekiant užtikrinti sėkmingą ugdymą. Anksčiau, grįžusi savaitgaliui namo, buvau pratusi knygas pastumti į šalį, o dabar tenka susiimti, nes „knygos laukia“.
Mūsų universitete veikia ir egzaminavimo nuotoliniu būdu tvarka. Studijuojant nuotolinėse programose kolokviumus bei egzaminus taip pat laikysime nebūdami universitete. Čia vėlgi išryškėja neigiama tokio mokymosi pusė. Studentai ne visada savarankiškai laiko kolokviumus ar egzaminus. Tokius nusirašinėjimo mastus lemia nepakankama studentų kontrolė. Ne veltui kai kuriuose užsienio universitetuose įrengtos specialios auditorijos, kuriose egzaminai filmuojami. Tokiu būdu studentai yra kontroliuojami ir taip pasiekiamas akademinis sąžiningumas. Studentams trūksta sąmoningumo, jog dėl to nukenčia jų žinių kokybė. Vis dėlto noras gauti gerą pažymį labai gundo, ypač dabar, kai motyvacija mokslui ypač sumažėjusi.
Apibendrinant nuotolinį mokymąsi, manau, kad Lenkijos mokslo sistema nėra pasirengusi tokiai darbo formai. Tokio masto procesui laiko pasiruošti universitetams nepakako, nesklandumų pasitaikė tikrai nemažai. Pandemija įrodė, kad mokyklos ar universitetai neturi suvienodintų programų, skirtų tokiam mokslui. Mokytojai, profesoriai nėra paruošti tokiam darbui. Jiems, mokiniams bei studentams tai sukėlė daug sunkumų. Nuotolinį darbą ar mokslą ateityje reikėtų dar gerokai patobulinti. Todėl manau, kad mokslas universitete tradiciniu būdu turi daugiau privalumų. Turiu galvoje visų pirma socializaciją. Technologijos leidžia bet kuriuo paros metu susisiekti su toli nuo mūsų esančiu žmogumi. Tačiau ar tikrai toks bendravimo būdas visada gali atstoti gyvą ryšį su kitu žmogumi? Kita vertus, ne veltui sakoma, jog studijų metai yra patys geriausi! Tai naujos pažintys, nauja patirtis, dažnai ir kitas miestas, naujos galimybės… Jei galėčiau rinktis, mokytis nuotoliniu būdu ar tradiciniu, mano pasirinkimas būtų aiškus.“
Darbo krūvis yra didesnis, kai reikia ruoštis individualiai
Matas Čėpla, Varšuvos technikos universiteto telekomunikacijos I kurso studentas:
„Varšuvos technikos universitetas (politechnika) užsiėmimus nutraukė kovo 12 d. Daugumą jų galima vykdyti nuotoliniu būdu. Paskaitos vyksta identiškai kaip universitete. Su pratybom yra kiek sunkiau, todėl pagrindiniai atsiskaitymo būdai yra kolokviumai arba namų darbai. Projektai vyksta panašiai, kaip ir anksčiau, nes visas darbas yra atliekamas po užsiėmimų. Daugumą laboratorinių darbų galima atlikti kompiuteriu, parsisiuntus reikiamas programas. Tačiau kai kurie darbai reikalauja specialios įrangos, todėl kol kas dar nenuspręsta, kaip reikės atsiskaityti tokiais atvejais. Laboratoriniai darbai yra ypač sunkūs be dėstytojų pagalbos. Manau, dėl šios priežasties darbo krūvis yra didesnis, reikia daugiau ruoštis savarankiškai. Neseniai sužinojom, kad egzaminai bus vykdomi taip pat nuotoliniu būdu, tačiau vis dar laukiam tikslesnės informacijos.“
Mokymasis nuotoliniu būdu man patinka
Laima Sidarytė, Vilniaus universiteto medicinos I kurso studentė:
„Malonu leisti laiką namuose, nes galima čia jaustis laisvai ir saugiai. Be to, daugiau laiko praleidžiu su šeima. Deja, man tokioje aplinkoje trūksta motyvacijos, nes namai siejasi su poilsiu. Vilniuje įpratau mokytis bibliotekoje – toks darbo atskyrimas nuo poilsio vietos turėjo teigiamos įtakos mokymosi procesui. Dėl susiklosčiusių aplinkybių reikėjo priprasti iš naujo. Iš pradžių buvo gan sunku, bet dabar pastebiu vis daugiau gerų socialinės distancijos pusių. Visų pirma, turėdama daugiau laiko, pradėjau domėtis naujais dalykais. O dėl mokymosi nuotoliniu būdu? Man patinka, kad kai kurias paskaitas galima išklausyti kelis kartus ir sau patogiu laiku. Taip pat atsiskaitymai iš namų kelia mažiau streso – nesėkmės atveju nereikia žiūrėti į kursiokų ar dėstytojų akis. Kaip tik dabar aiškėja, kas mokosi dėl savęs, kas tikrai nori įgyti naujų žinių, o kas studijas pasirinko dėl aplinkos spaudimo. Dabar yra laiko pagalvoti apie ateitį. Dažnai užplūsta ir liūdnos mintys, bet jos taip pat reikalingos, reikia jas priimti bei padaryti išvadas.
Dideliais žingsniais artėja galutiniai atsiskaitymai. Vilniaus universitetas nusprendė egzaminus organizuoti nuotoliniu būdu, todėl iškart kyla klausimas dėl studentų sąžiningumo. Dėstytojai stengiasi tai užtikrinti ribodami atsiskaitymo laiką, egzaminus vykdydami vienu metu visiems studentams, suteikdami tik vieną šansą atsakyti į kiekvieną klausimą, t. y. neleisdami grįžti prie jau atsakytų klausimų. Tai, aišku, pasunkina egzaminą, tačiau suprantama ir reikalinga. Jau laikėme daug tarpinių atsiskaitymų nuotoliniu būdu, todėl esame pripratę prie tokios jų formos. Laikas sunkus ne tik studentams, bet ir dėstytojams, tad reikia abipusio supratimo.“
Pati irgi studijuoju Vilniaus universitete ir jau trečią mėnesį mokausi nuotoliniu būdu. Kaip sekasi studijuoti online? Man labai trūksta motyvacijos. Atrodo, kai reikėjo eiti į universitetą, atėjai ir tuoj pat įsitraukdavai į pranešimą. Dabar, kai paskaitos vyksta nuotoliniu būdu, pasijungi ir klausai, bet tuoj atsiranda daug kitos veiklos ir… visiškai išsiblaškai. Susikaupti tikrai nelengva. Atsiskaitymai taip pat vyks nuotoliniu būdu. Vieni dėstytojai pasirenka online egzaminus (pvz., virtualioje mokymosi aplinkoje pateikia 30 klausimų ir jiems atsakyti skiria 30 minučių), kiti nusprendžia, jog geresnis būdas žinioms patikrinti yra rašto darbai ir įvairios analizės. Man labiau patiktų nuotoliniai egzaminai, nes referatų šiuo metų turim tikrai daug, o kur dar kursinio darbo rašymas. Dėl jo, beje, irgi kilo problema. Planavau atlikti kokybinį tyrimą, tačiau dėl žinomų priežasčių teko atsisakyti šio metodo. Susirinkusi reikiamus mokslinius straipsnius, šaltinius ir literatūrą internete, galutinai pasirinkau metodologinį turinio analizės metodą.
Šis semestras man ypatingai svarbus, nes mokausi tų dalykų, kurie tikrai patinka ir, tikiuosi, pravers ateityje, todėl labai gaila, kad viskas vyksta tik nuotoliniu būdu ir paskaitos atrodo kitaip negu auditorijoje. Niekada negalvojau, kad taip labai pasiilgsiu universiteto ir pačio Vilniaus!
Dėkoju studentams, kurie mielai pasidalijo savo apmąstymais. Sėkmės visiems egzaminuose!
Monika Valinčiūtė, punskas.pl
