Pagaliau turime tikrą žiemą! Žinau, žinau – tie, kuriems kasdien reikia pajudėti iš namų į darbovietes, vežti vaikus į mokyklą, rūpintis apyvoka, tvarkyti būtinus reikalus – nenori apie ją nė girdėti. Keliai vos pravažiuojami, pavojingi. Slidu, šalta, nepatogu… Bet argi galima visą laiką į šį ypatingą metų laikotarpį žiūrėti tik tokiu kampu? Šįmet gruodis nepašykštėjo sniego. Ir nepaisant visų nepatogumų – tai yra labai gerai! Pabandykime į šį gamtos reiškinį pažvelgti kiek pozityviau. Juk dabar nėra tokių žiemų, kokios būdavo kadaise – kai sniego prinešdavo virš metro, pusnys iškildavo dar aukštesnės, o šaltis siekdavo -30 laipsnių.
Pirma, iškritęs sniegas yra puikus vandens rezervuaras – ištirpęs papildys senkančio giluminio vandens šaltinius. Šaltukas nedidelis, visai malonus, nors galėtų spustelėti stipriau – iššaldytų bakterijas ir įkyrius kirminus. Antra, uždengė visą pasaulio pilkumą; visur švaru ir gražu, o tai kelia nuotaiką. Trečia, priverčia išeiti, nukasti šaligatvį ar taką ir taip prasimankštinti gryname ore labai sveika (tiesa, miestelyje nuo rūkstančių iš kaminų dūmų tas oras ne toks jau gaivus…). Toliau – sniegas ir šaltukas skatina žiemos aktyvumą: slidinėjimą, važinėjimą rogutėmis, čiuožimą, o net žygiavimą. Tai labai gera proga prasiblaškyti, išeiti su šeima, vaikais į kiemą, pasimėtyti sniego gniūžtėmis. Žinoma, ir nulipdyti besmegenį ar pastatyti eskimų namelį… visa tai tikrai pagerina savijautą.
Taigi, pasinaudodami proga, stenkimės atsipalaiduoti nuo kasdienės įtampos, pažvelgti į tuos visus rūpesčius atlaidžiau, kiek primerkę akį. Nesvarbu, kiek mums metų, kuo užsiimame, dėl ko išgyvename – bandykime surasti savyje bent truputį vaikiško smalsumo, džiaugsmo ir nerūpestingumo.
Iškritus didesniam sniego kiekiui, socialiniuose tinkluose pasipylė ne tik nenuvalytų mūsų krašto ir visos Lenkijos kelių nuotraukos, bet ir nuostabiausi vaizdai: apsnigti medžiai, laukai, miškai… Kaip gražu! O viena nuotrauka ypatingai patiko: tai meistriškai nulipdytas besmegenis. Meistriškai – nes jį sukūrė Kampuočių kaimo meistras, stalius Juozas Grigutis. Tik pažiūrėkite, tikra skulptūra!
Naujas kiemo sargas suteikė džiaugsmo ne tik patiems šeimininkams – menininkams Elei ir Juozui Grigučiams, bet ir visiems, kas pamatė to besmegenio nuotraukas.
Taigi prie visko galima prieiti su tam tikru pozityviu nusistatymu. Tai, kas problemiška ar nepatogu, galima paversti kažkuo maloniu, teigiamu. Būtinai palikite televizorių, politiką, viso pasaulio rūpesčius ir bėdas, išeikite į kiemą, į gamtą ir suraskite arba patys susikurkite kažką gražaus. Pamatysite, įvyks stebuklas.
Artėja Kalėdos. Linkiu sulėtinti žingsnį, pristabdyti bėgimą (kur?), įkvėpti žiemos gaivaus oro, pažiūrėti, kaip krinta snaigės, kaip ant eglių šakų tviska purus baltas pūkas… Ramiai. Būkime vieni kitiems atlaidesni, malonesni, supratingesni. Padėkime vieni kitiems, kad ir tame nenuvalytame kelyje – sulėtinkime greitį, padėkime prasilenkti, būkime atidūs… visur suspėsime. Tikrai.
Božena Bobinienė, punskas.pl
Besmegenio nuotraukos: iš Juozo ir Elės Grigučių albumo. Kitos nuotraukos: autorės bei Vidos Valinčienės
