Apgavysčių skaičius auga dramatiškai – sukčiai tampa vis išradingesni. Dalijamės realių aukų istorijomis ir pateikiame svarbiausius patarimus, kaip apsisaugoti nuo finansinių nuostolių.
Kokia suma sukčių grobis šiemet? Ar 90 tūkst., 190 tūkst., ar net 1 mln. eurų? Atsakymas pribloškia: per šiuos metus iš Lietuvos gyventojų buvo išviliota daugiau nei 10 milijonų eurų. Ir ši, kasmet auganti, suma rodo, kad budrumo stoka tampa itin brangiai kainuojančia pamoka.
Realios istorijos: kaip prarandami pinigai
Sukčiai veikia įvairiais būdais – nuo prisistatymo pareigūnu iki viliojančių, bet netikrų investicijų pasiūlymų.
Gražina (64 m.): Apgauta „policijos pareigūno“
„Sulaukiau skambučio iš žmogaus, prisistačiusio policijos pareigūnu. Jis įtikinėjo, kad mano sąskaita atakuojama, ir atsiuntė nuorodą, kaip prisijungti prie interneto banko. Po kelių dienų pastebėjau, kad iš sąskaitos dingo 9000 eurų.“
Darius (47 m.): Netikros investicijos auka
„Galvojau, kad esu atsargus, bet vis tiek apsigavau. Socialiniuose tinkluose radau investavimo galimybę, kuri atrodė patikima. Susisiekė konsultantas, įkalbėjo investuoti, pervedžiau pinigus – jie dingo, o žadėto prisijungimo prie platformos taip ir nesulaukiau.“
Šios istorijos – realios, bet jų galima išvengti.
Sukčių metodai: kas bando jus apgauti?
Sukčiai užkalbina aukas visur – telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis, socialiniuose tinkluose ar net gatvėje. Jų pagrindinis tikslas yra sukelti baimę, spaudimą ar greito praturtėjimo viltį.
- Tapatybės vagystė (angl. Impersonation): Dažnai apsimetama telekomunikacijų bendrovių, policijos ar bankų darbuotojais, o kartais net draugais ar artimaisiais.
- Suklastoti pranešimai: Siunčiami el. laiškai iš suklastotų el. pašto adresų su nuorodomis, vedančiomis į netikras interneto svetaines, kurių dizainas beveik identiškas originalams.
- Investiciniai vilioniai: Siūlomos „greitos ir saugios“ investavimo galimybės, žadant neįtikėtiną pelną, tačiau pinigai pervedami tiesiai sukčiams.
🛑 Kaip nepakliūti į sukčių pinkles? Svarbiausi patarimai
Kad ir kokia patikima atrodytų istorija, visada turite išlikti budrūs. Atsiminkite šias saugumo taisykles:
| Taisyklių kategorija | Ką daryti? |
| Telefono skambučiai | Niekada nediktuokite jokių prisijungimo, kortelės ar asmens duomenų. Nutraukite pokalbį, jei jis kelia įtarimų, ypač jei pašnekovas skubina, spaudžia ar liepia nepadėti ragelio. Būkite ypač budrūs, jei su jumis kalbama ne lietuviškai. |
| Elektroninės nuorodos | Nespauskite įtartinų nuorodų el. laiškuose, SMS ar socialiniuose tinkluose. Visuomet įsitikinkite, ar el. pašto adresai ir interneto svetainių nuorodos yra teisingos – sukčiai dažnai naudoja klaidinančius, į originalus panašius pavadinimus. |
| Investicijos ir pinigai | Nepasitikėkite nepažįstamu žmogumi internete, kuris prašo pinigų ar jūsų asmeninių duomenų. Prieš investuodami, patikrinkite investicijų pasiūlymų licencijas ir įmonių patikimumą Lietuvos banko svetainėje. |
