2026 m. liepos 31 d. mirė STASYS LIUPKEVIČIUS, populiarus praeito šimtmečio 8–9 dešimtmečių estrados dainininkas, liaudiškos muzikos atlikėjas, dainų autorius, aranžuotojas, ilgametis „Armonikos“ ansamblio vadovas.
Gimė 1941 m. birželio 24 d. Šėtoje (Kėdainių raj.). Būdamas penkerių išmoko groti armonika. Mokydamasis Šėtos vidurinėje mokykloje akompanavo tautinių šokių būreliui, dainavo ir grojo mokyklos renginiuose. 1957 m. įstojo į Kauno J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (dabar konservatorija), kur studijavo liaudies instrumentus ir solinį dainavimą. Buvo vienas pirmųjų chromatinės birbynės pradininkų Lietuvoje. Birbynininko-solisto karjerą pradėjo Kauno medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblyje. Tuo pačiu metu grojo pirmąja birbyne ir dainavo Kauno politechnikos instituto (dabar technologijos universitetas) dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas“. Studijuodamas 1961 m. laimėjo konkursą ir buvo priimtas į Kauno muzikinio teatro chorą.
1963–1966 m. tarnaudamas armijoje grojo birbyne, saksofonu, klarnetu, dainavo Rygos kareivių dainų ir šokių ansamblyje. 1966–1968 m. dainavo dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“ (vad. V. Bartusevičius) ir Vilniaus Statybininkų rūmų estradiniame ansamblyje (vad. J. Juozapaitis). Pastarajame kolektyve pradėjo profesionalaus dainininko karjerą. Sėkmingai pasirodė įvairiuose konkursuose ir festivaliuose Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Lenkų dainos konkurse Vilniuje tapo geriausiu lenkų dainos atlikėju, Baltarusijoje tarptautiniame profesionalių dainininkų konkurse iškovojo diplomanto nominaciją, dalyvavo „Vilniaus bokštų“ konkurse. 1970 m. Kauno „Gintarinėje triūboje“ laimėjo specialų publikos prizą.
1969 m. buvo pakviestas į tuo metu ką tik susikūrusį liaudiškos muzikos ansamblį „Armonika“, o nuo 1981 m. tapo šio ansamblio vadovu. Su „Armonika“ įrašė daugiau nei 700 dainų, nusifilmavo keliolikoje vaizdo klipų.
1972 m. baigęs valstybinę konservatoriją (dabar muzikos ir teatro akademija) dainavo Lietuvos operos ir baleto teatre. Sukūrė pagrindinį Chosė vaidmenį G. Bizeto operoje „Carmen“, Ferhado vaidmenį V. Barkausko operoje „Legenda apie meilę“, Jonteko – S. Moniuškos operoje „Halka“, Volodios – R. Ščedrino „Ne vien tik meilė“ ir kt. Nuo 1975 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos muzikos laidų režisieriumi. Nuo 1967 m. aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru. Jam akompanuojant atliko tokias klausytojų pamėgtas dainas, kaip M. Noviko „Saulė, daina ir tu“ (ž. S. Žlibino), „Laužo liepsna“ (ž. A. Saulyno), „Kai pabunda šilai“ (ž. J. Lapašinsko), „Putinai“ (ž. A. Saulyno), „Lauk manęs“ (ž. A. Saulyno), „Širdies daina“ (ž. E. Drėgvos), „Sula“ (ž. V. Bložės), B. Gorbulskio „Žvangutis“ (ž. P. Gerulaičio), V. Telksnio „Raganėlės vestuvės“ (ž. B. Dačiulio), F. Bajoro „Talalinės“ (ž. lietuvių l.). Taip pat populiariomis tapo dainininko duetu su Gražina Pakėnaite padainuotos M. Noviko „Žalioj stotelėje“, „Dainuokim po du“ (ž. A. Saulyno), R. Racevičiaus „Atsiliepk dainoj“ (ž. S. Žlibino), B. Gorbulskio „Balton aušron” (ž. A. Saulyno), „Gera grįžti” (ž. S. Žlibino), duetu su N. Tallat-Kelpšaite – „Gintaro tėvynė” (ž. J. Strielkūno), su O. Valiukevičiūte – „Parnešt saulėtekio einu” (m. V. Telksnio, ž. K. Astrausko) ir kitos dainos.
Šias ir kitas populiarias dainas devintajame dešimtmetyje ne kartą dainavo kompozitorių Benjamino Gorbulskio, Mikalojaus Noviko, Miko Vaitkevičiaus autoriniuose vakaruose, akompanuojant LRT lengvosios muzikos orkestrui, pučiamųjų orkestrui „Trimitas“ bei Vilniaus estradinių orkestrų ir ansamblių susivienijimo ansambliui (vad. T. Saldauskas). Dešimtajame dešimtmetyje S. Liupkevičius su savo dukromis Ugne ir Audra parengė keletą programų.
Sukūrė daugiau nei 200 kūrinių. Jo dainos įrašytos 24 plokštelėse. 2000 m. išleido albumą „Kaimynėli, svečias būk“, o 2009 m. „Apkabink savo metų tekėjimą“. Koncertavo Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Sirijoje, Jordanijoje, Kanadoje, JAV, Brazilijoje, Argentinoje, Urugvajuje, Australijoje, Liuksemburge, Belgijoje ir beveik visose buvusios Sovietų Sąjungos respublikose.
