Rugsėjo 6–7 dienomis Seinuose vyko iškilmės, skirtos stebuklingosios Seinų Dievo Motinos statulos vainikavimo 50-mečio jubiliejui. Nuo šio įvykio praėjo jau nemažai laiko, tačiau jo reikšmė religiniu ir kultūriniu aspektu yra svarbi.
1975 metų rugsėjo 6–7 dienomis Seinuose vyko įspūdingos iškilmės, sutraukusios tūkstančius piligrimų iš Lenkijos ir Lietuvos. Jose dalyvavo abu tuometiniai Lenkijos kardinolai, daugybė vyskupų, užsienio svečių ir apie 50 tūkstančių tikinčiųjų. Tą savaitgalį stebuklingoji statula buvo iškilmingai perkelta iš šoninės koplyčios į pagrindinį altorių, o rugsėjo 7-ąją aukotos jubiliejinės šv. Mišios. Tai buvo ne tik religinė šventė, bet ir dvasinio bendrumo liudijimas, jungiantis Seinų krašto žmones.
Seinų bažnyčios didžiausia brangenybė – stebuklingoji Dievo Motinos statula – mena XVII amžių. Pasakojama, kad bažnyčios fundatorius Jurgis Grudzinskis, statydamas šventovę, pasiuntęs savo seserėną į Prūsus, kur, įvedus liuteronizmą, daugybė šventųjų atvaizdų buvo išmesta iš bažnyčių. Karaliaučiaus senienų krautuvėje jis aptiko iš liepos medžio išdrožtą, paauksuotą sėdinčios Dievo Motinos su Kūdikėliu statulą. Ji buvo pargabenta į Seinus ir pastatyta medinėje bažnyčioje, o 1619 m. iškilmingai perkelta į naujai pastatytą šventovę.
Ši statula buvo ne kartą restauruota ir puošta. 1720 m. vienuolyno prioras P. Kosievskis jai įtaisė sidabrinį aptaisą, o XIX a. vyskupas J. K. Lubienskis papuošė Marijos ir Kūdikio galvas paauksuotais vainikais su brangakmeniais. Statula garsėjo daugybe stebuklų, todėl prie jos nuolat plūdo maldininkai. Kad maldininkams būtų lengviau pasiekiama, 1882 m. ji buvo perkelta į dešinę šoninę koplyčią, kur yra iki šiol.
Seinų Marijos statula išsiskiria ypatinga menine konstrukcija – tai viena iš vos kelių pasaulyje išlikusių atidaromų Marijos skulptūrų. Užvėrus ji vaizduoja sėdinčią Dievo Motiną su Kūdikėliu ant kelių, o atidarius – Mariją, stovinčią su plačiai išskleistu apsiaustu, po kuriuo glaudžiasi žmonės. Vidinėje dalyje vaizduojamas Švč. Trejybės sostas: Dievas Tėvas laiko kryžių su nukryžiuotu Jėzumi, virš jų plasnoja Šventosios Dvasios balandis. Tokia meninė kompozicija itin reta ir liudija gilią Viduramžių dailės simboliką.
Tyrinėtojai teigia, kad Seinų statula sukurta XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje. Jos personažų apranga, proporcijos ir meninė stilistika primena italų meistro Fra Angelico kūrinius. Pasaulyje žinomos vos šešios tokios statulos, visos kilusios iš Rytprūsių, Kryžiuočių ordino žemės. Seinų kūrinys laikomas meniškai tobuliausiu.
Per šimtmečius Seinų Dievo Motinos statula buvo laikoma ypatingų malonių šaltiniu. Išlikę pasakojimai apie stebuklingus išgijimus: kūdikis Felicijonas Masalskis, jau miręs paguldytas prie statulos kojų, stebuklingai atgijo. Kitas atvejis – luošas vaikas, atvežtas į Seinus su sidabrine votine lentele, po maldos prie statulos išgijo. 1656 m. rusų kariuomenei įsiveržus į Lietuvą, Seinus nuo sunaikinimo, kaip pasakojama, apsaugojusi pati Dievo Motina – priešai, pamatę aplink bažnyčią būrį baltai apsirengusių „kareivių“, išsigando ir pasitraukė.
1973 m. Seinų kolegiatinė bažnyčia popiežiaus apaštaliniu sprendimu gavo mažesnės bazilikos titulą. 1975 m. rugsėjo 7 d. Vatikano dekretu Seinų Dievo Motinos statula buvo vainikuota popiežiškais vainikais. Iškilmėse dalyvavo Krokuvos kardinolas Karolis Voityla, vėliau tapęs popiežiumi Jonu Pauliumi II. Seinų lietuvių jaunimas įteikė jam Vilniaus Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslą – padėkos ženklą už dėmesį šiam pasienio kraštui. Vainikavimas simbolizavo ne tik pamaldumo pripažinimą, bet ir Bažnyčios dėkingumą už šimtmečiais gyvą tikėjimą.
Praėjus penkiasdešimčiai metų nuo vainikavimo, Seinų Dievo Motinos kultas tebėra gyvas. Kasmet čia renkasi piligrimai iš visos Lenkijos ir Lietuvos melstis, dėkoti ar prašyti užtarimo. Ši istorija primena, kad laikas negali nuslopinti dvasinių vertybių – tikėjimo, meno ir žmogaus vilties, kurią simbolizuoja Seinų Dievo Motina.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
