Mūsų kraštiečiai Irena ir Vytautas Pečiuliai spalio 24 d. Toronte neteko vyriausiojo savo sūnaus.
Irena ir Vytautai, Vilija, Virginija ir Rimai, šeimos nariai ir artimieji!
Išmušus juodai valandai gūžiamės drauge su Jumis. Kaip Jūsų skausmą sumažinti – nežinome. Bet netekties valandą stovime šalia ir dingojame, kokia skriauda Jus nuo šiandien lydės.
Alicija ir Algis Uzdilos bei portalo punskas.pl redakcija
SIELVARTAS
╬ Edvardui Pečiuliui atminti
Užgniaužė širdį… Oro pritrūko.
Ir sumosavo juodi sparnai.
Ten už planetų – aukščiuos virš ūko –
Tolai… Su vėjais nuplevenai.
Lyg atsivertų Bermudų žiotys,
Lyg susvyruotų žemės ašis –
Kaip šitą gėlą reiks išgodoti?
Ko vis nesoti pykčio tulžis!..
Ar nebijosi klaidžiuose toliuos
Vienas klajoti už nemunų?
Gedinčios širdys suklupo moliuos…
Pats pasimetęs kur aš einu?
Motinai ranką tyliai paduosiu,
Tėvą ant bokšto kelsiu aukštai –
Pats atsistosiu po žaliu uosiu,
Kur tave dengia skaistūs skliautai…
Angelas meta mums baltą plunksną.
Ašarų renka ant jos lašus,
Tavo šešėlis padangėj dunkso –
Prisiminimas švies mums gražus.
Jaunystė rūtom vešliai žaliavo.
Kam kirto žaibas iš pragarų?
Skambiosios stygos suvirpo klevo,
Kada virtai tu, sūnau, aru.
Vėlinių smuikai žvaigždynuos gieda.
Ašarom žvilga Dievo akis.
Krintantį gaudau vainiko žiedą.
Graudu. Motulė kaip atlaikys!..
Algis Uzdila, Vilnius, 2020 10 25
Užuojauta visai šeimai….