Jau 2025 m. automagistrale „Via Baltica“ iš Kauno į Varšuvą galėsime važiuoti keturiomis eismo juostomis 130 km/val. greičiu.
Taigi, jeigu taip įvyks, į Suvalkus, Varšuvą, Marijampolę ar Kauną keliausime greitai ir saugiai. Avaringumas šiame kelyje turėtų sumažėti 70 proc., nes tranzitinis eismas bus atskirtas nuo vietinio, bus nutiesti jungiamieji keliai, įrengtos skirtingų lygių sankryžos. Rekonstruotame ruože sumažės susidūrimų sankryžose, neliks eismo įvykių su gyvūnais.
Šiuo metu kelio ruožas Marijampolė–Suvalkai pasižymi dideliu avaringumu. 2001–2017 m. šiame kelyje užfiksuoti 256 eismo įvykiai, kurių metu sužeisti 332 žmonės, žuvo 79. 2018 m. „Via Baltica“ kelyje užregistruota 11 techninių eismo įvykių, iš kurių 6 susidūrimai, 3 susidūrimai su gyvūnais.
Kol kas Lietuvoje ir Lenkijoje vyksta dokumentų ir planų rengimo etapas. Darbus planuojama pradėti 2021 m., o pabaigti – 2025 m.
„Via Baltica“ – tai tarptautinio greitkelio E67 dalis nuo Prahos iki Helsinkio. Magistralė eis per Varšuvą, Suvalkus, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio.
Šią investiciją Lenkija turėjo užbaigti 2021 metais, bet tai jau yra nerealu, kadangi darbai gerokai užsitęsė. Iš pradžių kelias turėjo būti tiesiamas per Budziską, Suvalkus, Lomžą. Vėliau jis turėjo eiti per Augustavą, Balstogę, Ostruv Mazovecką (Ostrów Mazowiecka), Varšuvą. 2009 m. patvirtinta nauja, dabartinė magistralės trasa: Radziminas, Viškuvas (Wyszków), Ostruv Mazovecka, Lomža, Elkas, Suvalkai, Budziskas.
200 km atkarpa nuo Ostruv Mazovecka iki Budzisko–Kalvarijos perėjos kainuos daugiau kaip pusę milijardo eurų.
Darbai vyksta, bet lėčiau nei planuota. Šių metų balandžio mėnesį buvo atidarytas 13 km Suvalkų aplinkkelis, kuris kainavo 300 mln. zlotų. Lietuvoje praėjusių metų lapkričio mėn. buvo atidaryta magistralės „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės. Šis 4 eismo juostų kelias atitinka visus automagistralei keliamus reikalavimus. Darbai vyko nuo 2015 metų. Jie kainavo 156,4 mln. eurų.
sb, punskas.pl
