Sandora, kuri įrašyta žmogaus širdyje

0

Sandora, kuri įrašyta žmogaus širdyje

Iš ciklo: Gavėnios apmąstymai

Sigitas Birgelis, punskas.pl

Gavėnia krikščionio gyvenime nėra tik kalendorinis laikotarpis ar sausas pasninko paprotys. Tai šventas dykumos laikas, skirtas vidiniam atsinaujinimui. Dažnai klaidingai manoma, kad dvasinis atsinaujinimas yra tik kunigų ar vienuolių prievolė. Kiekvienas pasaulietis, kasdienybėje susiduriantis su triukšmu, skubėjimu ir moraliniais kompromisais, yra kviečiamas sustoti. Atsinaujinimas prasideda ne nuo išorinių ritualų, o nuo sugrįžimo prie pamatų – prie Teisyno, kurio autorius yra pats Dievas.

Žodžio sėja skaitmeninėje jūroje

Šiuolaikinė žiniasklaida dažnai minta pigiomis sensacijomis, populizmu ir sureikšmina dalykus, kurie neturi išliekamosios vertės. Esame perspėti: „Kas sėja vėją, rinks audrą“. Jei visuomenė nuolat maitinama dvasiniu „greituoju maistu“, jos moralinis imunitetas nusilpsta. Todėl per gavėnią esame kviečiami plaukti prieš srovę.

Kiekvienas tikintis žmogus, patyręs susitikimo su Kristumi džiaugsmą, natūraliai trokšta juo dalytis. Šiandien mūsų „pasaulis“ neapsiriboja penkiais žemynais – tai bekraštė interneto, socialinių tinklų ir skaitmeninių naujienų jūra. Geroji Naujiena turėtų pasiekti žmogų ten, kur jis ieško prasmės – net jei tai vyksta prie kompiuterio ekrano.

Dekalogas – ne suvaržymas, o meilės dovana

Mūsų kasdienį gyvenimą reglamentuoja tūkstančiai žmogaus sukurtų įstatymų, kodeksų ir milijonai straipsnių. Tačiau žmogus yra netobulas kūrėjas. Prieš kelis tūkstantmečius per Mozę mums buvo padovanotas Dekalogas. Svarbu pabrėžti žodį dovanotas – Dešimt Dievo įsakymų nėra policinis suvaržymas ar laisvės atėmimas. Tai – Viešpaties meilės išraiška, savotiškos „naudojimosi instrukcijos“ žmogaus sielai, kad ji nesudužtų atsitrenkdama į gyvenimo uolas.

Jei žmogus nuosekliai laikytųsi Dekalogo, jam nereikėtų jokių kitų įstatymų. Šie dešimt sakinių alsuoja tobulybe, žavi paprastumu ir genialumu. Tačiau ar mes juos vis dar suprantame teisingai? Pavyzdžiui, pirmasis įsakymas „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“ dažnai suprantamas paviršutiniškai kaip draudimas lankyti kitas bažnyčias. Tikroji jo prasmė kur kas gilesnė – tai kvietimas nepaversti stabu nieko, kas nėra Dievas: nei pinigų, nei technologijų, nei savo paties ego. Nors pasaulis keičiasi, žmogaus prigimtis išlieka ta pati – ji yra nuolatinis gėrio ir blogio kovos laukas. Galbūt keičiasi ginklai, bet kova už vidinę laisvę lieka identiška – tokia, kokią vykdė protėviai.

Prigimtinis įstatymas ir Sandoros paslaptis

Istorikai pastebi, kad kai kurios Dekalogo nuostatos panašios į senovinius teisynus, pavyzdžiui, Hamurabio. Tai nėra atsitiktinumas ar kopijavimas. Tai rodo, kad egzistuoja Prigimtinis dorinis įstatymas. Dievas, kurdamas žmogų pagal savo paveikslą, jo sieloje įrėžė dorovinę sąmonę, leidžiančią atpažinti, kas yra gera ir kas bloga. Tai, kad protas randa panašius principus skirtingose kultūrose, rodo, jog Dievas neprieštarauja pats sau. Tai, ką Jis dovanojo ant Sinajaus kalno kaip Sandoros sąlygas, jau seniai buvo įdėta į žmogaus širdį kaip raginimas daryti gera ir vengti blogio.

Dekalogas buvo duotas dykumoje, kai tauta buvo stebuklingai išvesta iš vergovės. Tai nebuvo tiesiog taisyklių rinkinys, o Sandoros sudarymas – savotiška santuoka tarp Dievo ir Jo tautos. Tauta norėjo būti laisva, o laisvei reikalingos ribos. Be Dekalogo laisvė dykumoje būtų virtusi chaosu ir nauja vergovės forma. Tas pats aktualu ir šiandien: Dešimt Dievo įsakymų yra vienintelis patikimas kelias išsaugoti vidinę laisvę nuo šiuolaikinių priklausomybių ir stabų.

Jėzaus mokslas: Nuo baimės prie Meilės

Skeptikai gali sakyti, kad Dekalogas yra senas, trumpas ir pritaikytas pirmykštei visuomenei. Tačiau jo trumpumas yra esminė savybė – jis sukurtas taip, kad tilptų ne tik į molines plokštes, bet ir į žmogaus širdį.

Jėzus Kristus neatmetė Mozės įstatymo, tačiau Jis jį perkeitė. Senajame Testamente dažnai girdime liepiamąją nuosaką ir perspėjimus apie bausmes, o Jėzus įsakymų vykdymą grindžia meile. Jo mokslo naujumas tas, kad įsakymų laikomasi ne tam, kad taptume „teisūs“ prieš įstatymą, bet iš meilės Kūrėjui. Krikščionybė perima Dekalogą ir jį „rakina“ Didžiuoju meilės įsakymu: „Mylėk Dievą labiau už viską, o kiekvieną žmogų kaip save patį.“ Jėzus kviečia mylėti taip, kaip Jis mylėjo – besąlygiškai atiduodant save. Tai radikalus posūkis: įstatymas tampa nebe prievole, o atsaku į Dievo meilę.

Vertybių hierarchija šiuolaikiniame labirinte

Dekalogo sandara atspindi tobulą vertybių skalę. Pirmieji trys įsakymai nustato santykį su Dievu. Šv. Augustinas teigė: „Jei Dievas žmogaus gyvenime yra pirmoje vietoje – visa kita bus savo vietoje.“ Jei šis centras pasislenka, jei žmogaus būties ašimi tampa jo paties egoizmas, jis pasiklysta gyvenimo labirintuose ir praranda esminius dalykus – Tiesą ir Meilę.

Likusieji įsakymai nubrėžia santykį su artimu, pradedant nuo šeimos (tėvų gerbimo) ir baigiant materialiu turtu. Matome gilią išmintį: šeima visada turi būti svarbesnė už turtą. Šiandieninė Europa, gyvendama ekonominėje gerovėje, bet išgyvendama dvasinę krizę, dažnai šią tvarką apverčia aukštyn kojom. Kai pinigai ir vartojimas tampa svarbiau už religiją ir šeimą, žmogus, nepaisant turimų lėšų, pasijunta nusivylęs ir nebenori perduoti gyvenimo kitiems. Tik sugrįžimas prie Dekalogo vertybių hierarchijos gali atgaivinti pavargusią visuomenę.

Gavėnios kvietimas: Sugrįžti į Tiesą

Gavėnios laikotarpis mums primena, kad žmogaus užrašyti įstatymai dažnai tėra išorinis fasadas. Tikrasis gyvenimo teisynas yra įrašytas mūsų sąžinėje ir sutvirtintas Dievo žodžiu. Gavėnia – tai metas iš naujo perskaityti šį Dievo Teisyną. Tai laikas atpažinti savo „auksinius veršius“, kuriuos garbiname kasdienybėje, ir sugrįžti prie Vienintelio Dievo.

Neieškokime pigių sensacijų. Ieškokime gilaus, ramybe alsuojančio ryšio su Tuo, kuris mus sukūrė laisvei. Dešimt Dievo įsakymų nėra praeities reliktas – tai gyvas, pulsuojantis kelias į pilnatvę. Tegul šis atsinaujinimo laikas padeda mums suprasti, kad tikra laisvė prasideda ten, kur mes pripažįstame Dievo viršenybę ir leidžiame Jo meilei perkeisti mūsų santykius su savimi, artimu ir pasauliu.

Ankstesnis straipsnisSigitas Birgelis: „Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis“
Kitas straipsnisPunsko bažnyčioje pašventintas atnaujintas tabernakulis

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia