Minint 80-ąsias žūties metines
Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl
Tauro apygardos susikūrimą Suvalkijoje inicijavo Skardupių parapijos klebonas Antanas Ylius, norėdamas šiame regione suvienyti nuo 1944 m. veikusius partizanus, siekdamas, kad jų kova už Lietuvos laisvę būtų veiksminga, garbinga, kaip ir kariams – Tėvynės išvaduotojams pridera. Nors Leonas Taunys prie Skardupiuose formuojamo apygardos štabo prisijungė vėliau už kitus narius, bet jo karinis išsilavinimas, santūrus žemaičio būdas, matyt, lėmė kad jis 1945 m. liepos 19 d. buvo išrinktas Tauro apygardos štabo viršininku, o rugpjūčio 15 dieną – apygardos vadu.

Leonas Taunys gimė 1900 m. lapkričio 12 d. Bučiūnų kaime, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje (dabar Bučiūnų k., Kriūkų sen., Joniškio r., Šiaulių apskr.). Apie šeimą, kurioje jis gimė, mokymąsi pradinėje mokykloje ir gimnazijoje tikslių žinių šio straipsnio autorėms nepavyko surasti. Kiti apie jį anksčiau rašiusieji (A. Vilutienė, V. Ašmenskas, A. Navaitis, V. Juozevičiūtė, R. Černius ir kt.) savo publikacijose tik mini, jog 1920 metais Leonas Taunys baigė keturias gimnazijos klases ir buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Tarnaudamas jis nusprendė pasirinkti kariškio profesiją. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą ir tapo karininku, tai buvo IV šios mokyklos absolventų laida. Iki 1925 metų L. Taunys tarnavo DLK Algirdo 2-ajame pėstininkų pulke, tačiau jį traukė aviacija. 1926 m. baigė aviacijos karininkų kursus, o 1927 m. – aukštojo pilotažo mokymus. Vėliau tarnavo 1-ojoje Lietuvos karinių oro pajėgų eskadrilėje. 1928 m. spalio 1 d. L. Tauniui buvo suteiktas karo lakūno vardas, o Lietuvos Respublikos Prezidentas 1930 m. lapkričio 23 d. aktu jam suteikė kapitono laipsnį. „Už nuopelnus Lietuvos Respublikai buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukaktuvių jubiliejiniu medaliu (1928), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1933), „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1933)“, – teigia V. Juozevičiūtė bei R. Černius https://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201511_taunys_biogr. 1931 m. Leonas Taunys vedė Mariją Staskevičiūtę, 1934 m. šeimoje gimė dukra Nijolė Marija. Dar prieškariu dėl politinių priežasčių L. Taunys išėjo į atsargą ir dirbo Lietuvos aeroklube instruktoriumi, vėliau eskadrilės vadu.
Kai Sovietų Sąjunga 1940 m. okupavo Lietuvą, jis vadovavo Dariaus ir Girėno sklandymo mokyklai Aukštagirėje. Vokiečių okupacijos metais L. Taunys gyveno ir dirbo uošvio Jono Staskevičiaus ūkyje Pasūduonės kaime, buvusiame tarp Marijampolės ir Kalvarijos, palaikė ryšius su politiškai aktyviais bendraminčiais.

Fotografas nežinomas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, L. Taunys-Kovas 1945 m. liepos pradžioje įsijungė į pasipriešinimo sąjūdį ir, kaip jau minėta, rugpjūčio 15 d. tapo pirmuoju Tauro apygardos vadu. Rugpjūčio mėnesio Tauro apygardos dokumentuose apibrėžiama veikimo teritorija – visa Užnemunė: Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio ir Lazdijų apskritys bei kairiajame Nemuno krante esanti Alytaus apskrities dalis. Nutarta leisti apygardos pogrindinį laikraštį „Laisvės žvalgas“. Kadangi L. Taunys-Kovas buvo pirmasis apygardos vadas, jam teko vadovauti sudarant apygardos laisvės kovotojų drausmės statutą ir kitus organizacinius dokumentus, patvirtinti apygardoje veikiančių partizanų rinktinių struktūras, nustatyti rinktinių veiklos ribas, patvirtinti išrinktus rinktinių vadus, štabų sudėtį ir struktūrą. Dar vasaros pabaigoje buvo nutarta 1945 m. lapkričio 11 d. Kaune surengti visos Lietuvos antisovietinio pogrindžio kovotojų atstovų suvažiavimą. 1945 m. rugsėjo 16 d. Skardupiuose buvo įkurtas Lietuvos išlaisvinimo komitetas (LIK), pulkininkas Liudas Butkevičius-Luobas tapo šios organizacijos pirmininku, o L. Taunys-Kovas buvo paskirtas pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Spalio mėnesį jis susitiko su Kauno pogrindžio vadovais ir jiems pavedė Kauno apskrityje įkurti Algimanto partizanų apygardą.
Pirmąjį Tauro apygardos vadą ir jo štabą sovietinis saugumas susekė gana greitai. Pirmiausiai buvo suimti Vytautas Bacevičius-Vygandas ir Radzevičius-Radvila. Po 1945 m. spalio 21 d. Skardupių klebonijoje įvykusio paskutinio LIK posėdžio spalio 22-osios rytą MGB pajėgos apsupo Skardupių bažnyčios teritoriją, suėmė klebonijoje buvusį kunigą Antaną Ylių-Vilką ir Liudą Butkevičių-Luobą. Slėptuvėje, kuri buvo įrengta ūkiniame pastate toliau nuo bažnyčios, slėpėsi apygardos vado adjutantas Jonas Pileckis-Brokas ir štabo karininkas Zigmas Drunga-Šernas. Laimei, jie nebuvo surasti. L. Taunį-Kovą aptiko uošvio J. Staskevičiaus sodyboje Pasūduonės kaime. Paskui per dvi paras į MGB pinkles pateko kiti vyriausieji Tauro apygardos štabo pareigūnai ir vos ne visi LIK nariai.

Pradžioje L. Taunys-Kovas buvo kalinamas Marijampolės kalėjime, bet netrukus jį pervežė į NKVD kalėjimą Vilniuje. Ten buvo žiauriai kankinamas, tardomas dieną ir naktį po keliolika valandų per parą, tačiau jo palaužti nepavyko. 1946 m. balandžio 2 d. byla Nr. 5756 buvo baigta. Uždaras Lietuvos SSR NKVD kariuomenės tribunolo teismo posėdis Vilniuje 1946 m. liepos 20–22 d. L. Taunį-Kovą nuteisė sušaudyti, nuosprendis įvykdytas 1946 m. lapkričio 26 dieną. Jo kūnas buvo užkastas Tuskulėnų dvaro teritorijoje bendrame kape kartu su okupantų nužudytais kitais Lietuvos laisvės kovotojais. Sušaudytas buvo ir Tauro apygardos štabo viršininkas Vytautas Bacevičius-Vygandas, Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus sesers Onos Griniūtės-Bacevičienės sūnus. Vytautas Juodsnukis knygoje „Suvalkijos partizanų takais“ (psl. 150) rašo: „Kitus buvusius apygardos pareigūnus nuteisė katorgos darbams. Vaclovą Pupelį-Tautvydą – 15 metų ir 5 metams tremtin, plk. Liudviką Butkevičių-Luobą – 10 metų ir 5 metams tremties, kunigą Antaną Ylių-Vilką – 10 metų, apygardos mobilizacijos skyriaus viršininką Stasį Šačkų-Uosį – 10 metų ir 5 metams. Juozą Dulinską, Klemensą Daukšą, Vladą Mikutą ir kitus – po 10 metų katorgos ir 5 metus tremties. Inžinierius Vincas Radzevičius-Vaidila, apygardos partizanų spaudos leidėjas ir LIK narys, matyt, tardymo metu buvo nukankintas…“
1998 m. lapkričio 18 d. Leono Taunio-Kovo palaikai (kaip ir daugybės kitų aukų) buvo aptikti Tuskulėnuose, Vilniuje, dabar ten yra įrengtas kolumbariumas. Manoma, kad L. Taunio palaikai identifikuoti, nors tuo metu DNR tyrimai nebuvo atlikti. Kasmet rugsėjo 28 dieną minima Tuskulėnų aukų atminimo diena. Pasūduonės kaimo bevardei gatvei 2016 m. buvo suteiktas Leono Taunio pavadinimas, jo atminimas yra įamžintas paminkluose, esančiuose Marijampolėje, Kaune, Kryžkalnyje. 1998 m. lapkričio 18 d. LR Prezidento dekretu L. Taunys-Kovas buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu. 2000 m. kovo 21 d. jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties), o tų pačių metų kovo 28 d. pripažintas kario savanorio statusas. Kario savanorio pažymėjimą atsiėmė Leono Taunio dukra Nijolė Marija (Taunytė) Davulienė.
Literatūra
Ašmenskas V. „Atsargos kapitonas Leonas Taunys“, in: https://www.plienosparnai.lt/page.php?1175 [žiūrėta 2026-11-15].
Juodsnukis V. 2000. „Suvalkijos partizanų takais“, Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
Juozevičiūtė V., Černius R., in: https://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201511_taunys_biogr. [žiūrėta 2026-11-15].
„Leonas Taunys-Kovas“, in: https://www.genocid.lt/centras/lt/354/a/ [žiūrėta 2026-11-15].
Navaitis A. „Kapitonas Leonas Taunys-Kovas“, in: https://www.plienosparnai.lt/page.php?1174 [žiūrėta 2026-11-15].
Vilutienė A. „Leonas Taunys“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/leonas-taunys/ [žiūrėta 2026-11-15].










































