

2026 m. lapkričio 14 d. Punsko valsčiaus svetainėje vyko istorijos ir kultūros paveldo konferencija „Terra Jatwezenorum“ bei naujausio XVIII tomo (1-osios ir 2-osios dalių) pristatymas. Šis susitikimas buvo ypatingas – po aštuoniolikos metų juo užbaigtas konferencijų ir metraščio pristatymų etapas, ilgą laiką telkęs istorikus, kalbininkus, kultūros tyrinėtojus, kraštotyrininkus ir visus, kuriems rūpi jotvingių krašto praeitis.
„Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) leidžiamas nuo 2009 metų. Per šį laikotarpį išleistos 29 knygos, kurių bendrą apimtį sudaro daugiau kaip 10 tūkst. puslapių. Vieno tomo apimtis siekia apie 650 puslapių. Tai didelis leidybinis darbas, pareikalavęs ne tik laiko ir pastangų, bet ir daugelio žmonių tikėjimo, kad šio krašto istoriją verta tyrinėti, užrašyti ir perduoti ateities kartoms.

Nijolė Birgelienė

Per visus leidybos metus metraščio rengimo ir leidybos procese dalyvavo daug Lietuvos ir Lenkijos mokslo bei kultūros žmonių. Tarp jų: akademikas prof. Zigmas Zinkevičius, prof. Grzegorz Białuński, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas, rašytojas Mykolas Karčiauskas, bibliotekininkas ir knygnešystės tyrinėtojas Benjaminas Kaluškevičius ir daug daug kitų iškilių žmonių. Nemažos jų dalies šiandien jau nebėra tarp mūsų, tačiau jų mintys, tyrinėjimai ir darbai liko metraščio puslapiuose. Kiekvienas savaip prisidėjo prie šio leidinio istorijos.
Metraščio autoriai – Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių istorikai, kalbininkai, kraštotyrininkai, kultūrologai, publicistai. Jų darbuose nagrinėjama jotvingių istorija, kalba, kultūra, šio krašto istorinės vietos, žmonių likimai, įvairūs praeities ir dabarties sąlyčio taškai. Greta mokslinių tyrinėjimų čia skelbiami atsiminimai, dokumentai, apybraižos, liudijimai. Taip pamažu susiformavo savitas, daugiabalsis pasakojimas apie kraštą, kurio istorija ne visada sulaukdavo deramo dėmesio platesniame Lietuvos ir Lenkijos istoriniame kontekste.
Istorija, kuri nesibaigia knygos puslapiuose
Konferencijai vadovavo „Terra Jatwezenorum“ metraščio sekretorė Nijolė Birgelienė. Renginio pradžioje sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovė, įgaliotoji ministrė Lina Žukauskaitė, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius ir Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos bendradarbis Saulius Karaliukas.


Pristatydamas naujausią leidinį, Sigitas Birgelis apžvelgė metraščio autorių darbus ir svarbiausias temas.
Lietuvos istorijos instituto istorikas dr. Tomas Baranauskas skaitė pranešimą apie pirmojo ir paskutinio Sūduvos (Jotvos) vyskupo Henriko veiklą bei Mindaugo Lietuvą. Jame nagrinėta sudėtinga XIII amžiaus politinė ir religinė situacija, kai Lietuvos valstybė dar tik kūrėsi, o jotvingių žemės buvo svarbių politinių, karinių ir bažnytinių procesų dalis.
Prof. Egidijus Aleksandravičius nagrinėjo lietuvių būdą šiapus ir anapus Lietuvos–Lenkijos sienos – nuo demarkacijos linijos atsiradimo iki mūsų dienų. Ši tema ypač artima Punsko ir Seinų krašto gyventojams. Valstybinė siena čia ne kartą skyrė žmones, keitė jų gyvenimus, tačiau nepajėgė panaikinti kalbinių, kultūrinių ir istorinių ryšių. Pranešimas paskatino plačiau pažvelgti į lietuviškąją tapatybę, jos kaitą ir išlikimą skirtingoje politinėje bei visuomeninėje aplinkoje.


Lietuvos istorijos instituto doktorantas Paulius Birgelis pristatė Punsko licėjaus pirmąjį dešimtmetį (1956–1966). Jis aptarė laikotarpį, svarbų ne tik pačios mokyklos raidai, bet ir vietos lietuvių bendruomenės pastangoms išsaugoti savo kalbą, kultūrą bei tautinį savitumą. Punsko licėjaus istorija – tai ne vien švietimo įstaigos raida, mokykla buvo taip pat svarbi lietuvių tautinės bendruomenės konsolidavimui socialistinės ideologijos aplinkybėmis.


Dalia Poškienė, Valdas Kubilius ir Alvydas Surblys pranešime „Ką byloja knygos ženklai? XXVII knygos mėgėjų draugijos istorija ir nūdiena“ atkreipė dėmesį į knygos kultūrą, leidybos tradicijas ir visuomeninių iniciatyvų reikšmę. Knyga yra ne tik informacijos ar žinių perteikimo priemonė. Ji saugo laikmečio ženklus, žmonių pastangas, idėjas ir kultūrinę atmintį.

įteikia padėkos raštus

Vytautas Liškauskas
Konferencijos meninę dalį praturtino ansamblio „Tėviškės aidai“ (vadovas G. Kraužlys) koncertas. Ansambliečiai partizanų dainomis pagerbė Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo, žuvusių Šlynakiemyje, atminimą.


Aštuoniolika metų bendro darbo
„Terra Jatwezenorum“ istorija – tai aštuoniolika metų nuoseklaus darbo, kuriame susitiko mokslas, kultūra, kraštotyra. Per šį laiką metraštis tapo svarbiu jotvingių krašto istorijos ir kultūros paveldo šaltiniu. Jo puslapiuose sukaupta medžiaga ateityje bus naudinga tyrinėtojams, mokytojams, studentams ir visiems, norintiems geriau pažinti šį kraštą.
Metraštis subūrė skirtingų kartų, mokslo sričių ir valstybių žmones. Jų darbai liudija, kad istorija nepaiso šiuolaikinių administracinių sienų, o kultūrinis paveldas nėra vienos tautos ar valstybės nuosavybė. Jotvingių žemės – bendras istorinis palikimas, kurį pažinti ir išsaugoti galime tik bendromis pastangomis.
Šia proga norisi nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie per šiuos aštuoniolika metų buvo kartu su „Terra Jatwezenorum“. Pirmiausia – metraščio autoriams, mokslininkams, tyrinėtojams, redaktoriams, recenzentams, vertėjams ir kitiems leidybos talkininkams, savo žiniomis, tekstais ir patarimais prisidėjusiems prie knygų atsiradimo. Dėkoju konferencijų pranešėjams, dalyviams, diskusijų partneriams ir klausytojams, kurie domėjosi pristatomomis temomis, kėlė klausimus ir palaikė gyvą pokalbį apie krašto praeitį.


Dėkoju institucijų, kultūros ir mokslo įstaigų atstovams, bendruomenių nariams, bičiuliams ir rėmėjams, kurie įvairiais būdais prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo. Vieni skyrė savo laiką ir žinias, kiti padėjo organizuoti renginius, rūpinosi leidinių sklaida, teikė finansinę ar kitokią paramą. Kiekvieno indėlis buvo svarbus. Be šių žmonių geranoriškumo, pasitikėjimo ir bendrystės „Terra Jatwezenorum“ nebūtų tapusi tuo, kuo tapo.
Ypatingą padėką norisi pareikšti tiems, kurie patikėjo šia idėja pačioje pradžioje, kai dar nebuvo aišku, kiek laiko truks šis kelias ir kokių rezultatų pavyks pasiekti. Ačiū tiems, kurie buvo šalia visus aštuoniolika metų, ir tiems, kurie prie projekto prisijungė vėliau. Kartu sukūrėme leidinį, kurio vertė matuojama ne tik išleistų knygų skaičiumi ar puslapių apimtimi, bet ir išsaugota istorine atmintimi.
Darbai, kurie laukia tęsinio
Paskutinė konferencija ir XVIII tomo pristatymas užbaigė svarbų šio projekto etapą. Tačiau per aštuoniolika metų sukauptas darbas niekur nedingsta. Išleistos knygos liks bibliotekose, archyvuose, asmeninėse kolekcijose, o jų puslapiai ir toliau pasakos apie krašto praeitį.

Norėtųsi tikėti, kad šiuo projektu pradėti darbai nenueis į užmarštį, o ateityje atsiras žmonių, kurie juos tęs, ieškos naujų bendradarbiavimo formų ir imsis tolesnių jotvingių krašto istorijos bei kultūros paveldo tyrinėjimų. Galbūt keisis leidinių forma, renginių pobūdis ar jų organizavimo būdai, tačiau svarbiausia, kad išliktų rūpestis šiuo kraštu ir jo istorine atmintimi.
Juk istorinė atmintis negali būti vienos kartos rūpestis. Ji perduodama iš rankų į rankas, iš vienos kartos kitai. Kiekviena karta turi galimybę atrasti naujų istorijos puslapių, papildyti ankstesnių tyrinėtojų darbus ir savaip papasakoti apie žemę, kurioje gyveno mūsų protėviai.
„Terra Jatwezenorum“ darbo rezultatas – ne tik 29 išleistos knygos ir daugiau kaip 10 tūkst. puslapių, dar svarbiau – suburta žmonių bendruomenė, sukauptos žinios bei paskata tęsti pradėtą darbą. Aštuoniolika metų trukęs kelias galbūt baigėsi, tačiau jo paliktas pėdsakas gali tapti pradžia naujiems ieškojimams.
Užverčiame vieną istorijos puslapį su dėkingumu visiems, kurie jį kartu rašė, ir su viltimi, kad kiti puslapiai bus dar parašyti.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
Nuotraukų autoriai:
Sigitas Birgelis
Valdas Žilionis
Paulius Birgelis










































