Spalio 19 dieną Vilniaus literatų namuose pristatyta Indrės Larssen poezijos knyga „Indo degimas“. Tai buvo šiltas, gyvas ir nuotaikingas literatūros vakaras, kuriame susipynė poezija, muzika, prisiminimai ir pokalbiai apie kūrybą.
Renginiui vadovavo poetė Indrė Valantinaitė. Ji kalbino knygos autorę, teiravosi apie jos kūrybinį kelią, gyvenimą Norvegijoje ir naująjį rinkinį. Indrė Larssen dalijosi mintimis apie savo kūrybą, atsakinėjo į vedėjos klausimus ir skaitė eilėraščius. Apie poetės kūrybą, jos savitumą ir nueitą kelią šiltai kalbėjo poetai Sigitas Birgelis ir Vladas Braziūnas.
Ypatingą vakaro atmosferą kūrė kanklininkė Lina Žilinskaitė. Jos atliekama muzika natūraliai įsiliejo į renginio programą, papildė poezijos skaitymus ir puikiai derėjo prie vakaro nuotaikos. Muzikos ir žodžio dermė suteikė susitikimui jaukumo, o nuoširdus pokalbis ir gyvas bendravimas neleido jam virsti vien formaliu knygos pristatymu.
Indrės kūrybiniai gebėjimai atsiskleidė dar jaunystėje. Mokydamasi kalbų gimnazijoje, ji parodė išskirtinį imlumą kalboms ir literatūrai, anksti išryškėjo ir jos literatūrinis talentas. Už romaną „Metamorfozė“ Indrei, tuomet dar Dulevičiūtei, buvo skirta Mariaus Katiliškio literatūrinė premija. Šis apdovanojimas liudijo anksti pastebėtą autorės talentą ir kūrybinį potencialą.
Po šio pripažinimo prasidėjo ilgas kūrybinės tylos laikotarpis. Tačiau kartais kūrybai reikia laiko, gyvenimo patirties ir atstumo, kad žmogus iš naujo išgirstų savo balsą. Indrės Larssen atveju svarbia erdve kūrybiniam sugrįžimui tapo Norvegija.
Pastaruosius keliolika metų Indrė gyveno Ulvike – mažame miestelyje prie Hardangerio fjordo, glaudžiai susijusiame su žymaus norvegų poeto Olavo H. Haugės gyvenimu ir kūryba. Pradėjusi dirbti Haugės memorialiniame muziejuje, ji atsidūrė aplinkoje, kurioje poezija nėra vien knygose gyvenantis žodis. Ji neatsiejama nuo kraštovaizdžio, gamtos, vietos kultūros ir žmogaus vidinio pasaulio. Ši aplinka tapo svarbia jos kūrybinio sugrįžimo dalimi.
Norvegija Indrei tapo ne tik gyvenamąja vieta, bet ir erdve, kurioje susitiko skirtingos kultūros, kalbos, literatūrinės tradicijos ir asmeninė patirtis. Visa tai atsispindi ir jos poezijoje, kurioje jautriai žvelgiama į aplinką, žmogaus būtį ir sunkiai nusakomas vidines būsenas.
Indrės Larssen kūryba skelbiama Lietuvos literatūrinėje spaudoje – „Šiaurės Atėnuose“, „Nemune“, „Poezijos pavasario“ almanachuose ir leidinyje „Atokios stotys“. 2026 metais pasirodžiusi knyga „Indo degimas“ žymi svarbų jos kūrybinio kelio etapą. Joje atsiskleidžia savitas poetinis pasaulis, kuriame persipina asmeninė patirtis, prisiminimai, religiniai motyvai, gamtos vaizdai ir egzistenciniai klausimai.
Apie poetės kūrybinę brandą byloja ir jai skirti literatūriniai įvertinimai. 2026 metais Indrei Larssen skirtas portalo „punskas.pl“ ir draugijos „Eglinės jotvingiai“ įsteigtas apdovanojimas „Rudens literatūrinių skaitymų atradimas“. Juo įvertinta išskirtinė poetinė raiška, jautrus ir savitas žvilgsnis į žmogų bei pasaulį, gebėjimas tylą paversti poezijos balsu ir įsimintinas dalyvavimas rudens literatūriniuose skaitymuose Punske. Spalio 24 dieną Utenoje poetei bus įteikta „Atokių stočių“ literatūrinė premija.
Knygos pristatymas tapo proga ne tik susipažinti su „Indo degimu“, bet ir pažvelgti į autorės nueitą kelią – nuo ankstyvojo literatūrinio pripažinimo iki kūrybinio sugrįžimo, kuriame svarbią vietą užima skirtingų šalių, kalbų ir kultūrų patirtis.
„Indo degimas“ – knyga, kurią skaitant norisi neskubėti. Ne kiekvieną eilėraštį būtina iš karto suprasti, ne kiekvienam vaizdui ieškoti vienintelio paaiškinimo. Kai kurie tekstai atsiveria per nuotaiką, jausmą, garsą ar pauzę. Kartais atmintyje lieka viena eilutė, įvaizdis ar sunkiai nusakoma nuojauta, prie kurios norisi sugrįžti.
Galbūt tai ir yra vienas svarbiausių poezijos vertinimo kriterijų: svarbu ne tik tai, ar viską supratome, bet ir tai, ar kūrinys mumyse ką nors suvirpino, sužadino mintį, jausmą ar norą dar kartą atsiversti knygą. Poezija nebūtinai pateikia atsakymus – kartais ji tiksliau už kasdienę kalbą įvardija klausimus, kuriuos nešiojamės savyje.
Vilniuje vykęs susitikimas parodė, kad knygos pristatymas gali būti daugiau nei pokalbis apie naują leidinį. Tai buvo gyvas, šiltas ir jaukus vakaras, leidęs iš arčiau pažinti poetę, išgirsti jos eiles ir pajusti, kaip poezija, muzika bei nuoširdus bendravimas sukuria vientisą kultūrinę erdvę.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
