Vilniuje, Lietuvos istorijos institute, spalio 16 d. įvyko mokslinė konferencija „Bendruomeniškumas, krizė ir neįprasti apeiginiai metai Europos šalyse“. Žvilgsnis į lietuvių ir kitų tautų šventes per istorinius ir etnologinius pjūvius buvo platus – daug dėmesio skirta COVID-19 pandemijos padariniams regioninių bendruomenių kultūrinei veiklai, taip pat istoriniams aspektams, kai dėl karo arba oponuojančios valstybinės santvarkos kito etninių arba religinių švenčių samprata. Svarbiu konferencijos akcentu tapo ir tradicinės apeigos Punsko krašte, kurioms buvo skirti trys konferencijos pranešimai.
Punsko apylinkių ir miestelio gyventojų atvejis įprastai gretintas su kitų regionų patirtimis. Rasa Paukštytė-Šaknienė pristatė pandeminių Kūčių patirtis Vilniuje, Sofijoje ir Punske. Remdamasi 2023–2024 metais atliktomis gyventojų apklausomis, tyrėja nustatė, kad pandeminiai ribojimai Punsko apylinkėse neturėjo ženklios įtakos šventės pobūdžiui. Nepaisant taikytų sveikatos apsaugos ribojimų, punskiečiai rinkosi švęsti Kūčias didesniame nei rekomenduota šeimos rate. Pagrindinis skirtumas buvo tas, kad kai kuriais atvejais Kūčiose negalėjo dalyvauti šeimos nariai gyvenę Lietuvoje, kurie dėl tarp valstybinio judėjimo apribojimų negalėjo atvykti į Punsko kraštą. Etnologė Irma Šidiškienė savo pranešime palygino punskiečių ir rietaviškių bendruomenių socialinius santykius pandemijos metu ir pirmuoju Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą etapu. Punsko apylinkėse buvo būdingas diferencijuotas požiūris į pandemijos valdymo klausimus. Jis daugiau priklausė nuo konkrečių asmenų socialinės padėties ir įgyto išsilavinimo, tarp svarios gyventojų dalies skiepai nuo COVID-19 įgijo moralinės atsakomybės reikšmę. Kalbant apie karą Ukrainoje, Punsko apylinkių lietuviai rodė didesnį solidarumą su karo paliestais žmonėmis nei Rietavo gyventojai. Kadangi nemaža dalis punskiečių dėl krašto geografinės padėties suvokė karą kaip tiesioginę grėsmę, jie dažniau įsitraukė į materialinės ir humanitarinės paramos veiklas. Abu šiuos pranešimus dar kartą ketinama pristatyti Punske šių metų lapkričio mėnesio viduryje. Tradicinių švenčių Punske formavimosi klausimą savo pranešime išsamiau aptarė etnologas Žilvytis Šaknys. Jis daugiausiai dėmesio skyrė Žolinių ir Joninių švenčių apeigų formavimuisi, kuriam didelę įtaką turėjo etniškumo aspektas. Taip pat buvo pabrėžtas istorinis kunigo Igno Dzermeikos vaidmuo formuojantis Žolinių atlaidų apeigoms. Pranešime aptartos ir Kalėdų sąsajos su Šventuoju Mikalojumi Punsko krašte. Pasak Žilvyčio Šaknio, tokia šventės samprata formavosi tarpukariu, kai buvo siekiama tarp vaikų skleisti lenkų tautinį identitetą. Apibendrinant konferencijoje išsakytas mintis, pastebima, kad Lietuvos etnologų požiūriu, krizės ir kiti istorinio pobūdžio išbandymai neprisidėjo prie punskiečių bendruomenės ryšio silpnėjimo. Priešingai – jie leido išlaikyti savitą lokalų etninį tapatumą.
pb, punskas.pl
