Rusijos keliama grėsmė NATO šalims pastaruoju metu kelia vis didesnį nerimą. Kalbama ne tik apie galimą karinę agresiją, bet ir apie vadinamąjį hibridinį karą: sabotažą, kibernetines atakas, bandymus sutrikdyti svarbios infrastruktūros darbą, išpuolius prieš įmones ir kitus objektus.
Pastarosiomis dienomis ypač daug dėmesio sulaukė įvykiai Lenkijoje ir Vokietijoje. Lenkijoje tiriami keli galimi sabotažo atvejai, o Vokietijoje buvo užfiksuoti išpuoliai prieš elektros infrastruktūros objektus. Vokietijos valdžia taip pat oficialiai apkaltino Rusiją dėl bandymo surengti dronų išpuolį prie Leipcigo oro uosto.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Varšuva priešinasi sabotažui ir hibridinėms atakoms NATO bei Europos Sąjungos teritorijoje. Lenkija taip pat pabrėžia būtinybę stiprinti rytinį NATO flangą ir svarbios infrastruktūros apsaugą.
Esant tokiai padėčiai, vis dažniau kyla klausimas, kaip elgtųsi Lenkija, jeigu Rusija pradėtų karinę agresiją prieš vieną iš Baltijos valstybių. Naujausia apklausa rodo, kad didžioji dalis lenkų tokios pagalbos neatsakytų.
Rugsėjo pradžioje IBRiS institutas, „Radio Zet“ užsakymu, apklausė gyventojus, ar, jų nuomone, Rusijai užpuolus Lietuvą, Latviją ar Estiją, Lenkija turėtų šioms šalims padėti.
Atsakymas buvo gana aiškus. Net 77,8 proc. apklaustųjų mano, kad Lenkija turėtų padėti Baltijos valstybėms. 9,8 proc. mano priešingai, o 6,1 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Įdomu, kad didesnį pasirengimą padėti Baltijos šalims parodė vyrai. Tokiai pagalbai pritarė 86 proc. apklaustųjų. Tarp moterų tokią nuomonę išsakė 70 proc.
Apklausa parodė ir gana didelį skirtingų politinių pažiūrų lenkų sutarimą. Tarp valdančiosios stovyklos partijų rinkėjų, tai yra Pilietinės koalicijos, Naujosios kairės, Lenkijos valstiečių partijos ir „Lenkija 2050“ šalininkų, 83 proc. pasisakė už pagalbą Baltijos šalims. Tik 3 proc. buvo prieš, o 1 proc. neturėjo nuomonės. Dar didesnė parama užfiksuota tarp opozicijos rinkėjų. „Teisė ir teisingumas“, Konfederacijos, Konfederacijos Lenkijos karūnos ir „Kartu“ rinkėjų grupėje net 86 proc. mano, kad Lenkija turėtų padėti Baltijos valstybėms Rusijos agresijos atveju. 6 proc. tam nepritaria, o 9 proc. yra neapsisprendę.
Ši tema Lenkijoje vėl tapo aktuali po rugsėjo 1 d. buvusio krašto apsaugos ministro Mariuszo Błaszczako pasisakymo. Jis pareiškė, kad Rusijai užpuolus Baltijos valstybes Lenkijos kariai pirmiausia turėtų ginti Lenkiją.
Tokį požiūrį sukritikavo dalis valdančiųjų politikų. Jų teigimu, tokie pareiškimai gali kelti abejonių dėl NATO solidarumo principo – vienos valstybės užpuolimas reiškia grėsmę visam Aljansui.
Tuo metu Baltijos valstybės taip pat vis daugiau dėmesio skiria galimoms grėsmėms iš Rusijos. Rugpjūtį užsienio žiniasklaida skelbė apie nuogąstavimus, kad Rusija gali surengti vadinamąją melagingos vėliavos operaciją, panaudodama Ukrainoje pagamintus dronus.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad Lietuva į galimą grėsmę žiūri rimtai. Pasak jo, Lietuva nėra naivi, mato gaunamą informaciją ir ruošiasi galimiems scenarijams.
Latvija tuo metu stiprina svarbiausios infrastruktūros apsaugą. Latvijos premjeras Andris Kulbergs teigė, kad hibridinės grėsmės šiuo metu yra labiau tikėtinos nei anksčiau.
Parengta pagal Lenkijos spaudą
sb, punskas.pl
