Giedrė Kazlauskaitė – poetė, kritikė, eseistė. 2026-ųjų metų Poezijos pavasario laureatė.
Baigė lietuvių literatūros magistro studijas Vilniaus universitete. Dirbo knygyne, bendradarbiavo dienraštyje „Bernardinai.lt“, „Verslo žiniose“, LRT, katalikų radijuje „Mažoji studija“. Nemažai kritikos straipsnių ir esė publikuota kultūrinėje spaudoje, poezija spausdinta almanachuose, rinkiniuose. Nuo 2010 m. – „Šiaurės Atėnų“ redaktorė.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2011 m.
* *
į apačią raidės
mažėja ir mažėja
pabandyk parašyti
tokį eilėraštį
okulistinį
optikoje man uždeda
prezervatyvines plėveles
ant regėjimo organų
kokia laisvė mano akims
taip ilgai laikytoms akvariume
jos šokuoja po miestą,
liečia ryškius pasibučiavimus, žaidžia
bokso su vėju ringe, vartosi po McDonaldo balionus
ritasi kūlversčiais per svetimas akis
šokinėja pripučiamuose nameliuose
bėga ir stojasi ant galvos
jos visą laiką buvo už stiklo
todėl dabar jaučiasi kaip kabriolete
vaikele
kodėl tavo tokios
didelės akys?
iš baimės
nesusieiti
Kazlauskaitė, Giedrė. Heterų dainos: keturiasdešimt eilėraščių. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
Laima Kreivytė – poetė, parodų kuratorė, dailės kritikė.
Baigė dailės istorijos ir teorijos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1996 m. dėsto VDA. Dirbo kultūros savaitraščiuose „7 meno dienos“ ir „Literatūra ir menas“. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė. Laima Kreivytė sudarė knygas apie dailininkę Mariją Teresę Rožanskaitę ir tapytoją Kęstutį Zapkų.
Autorė yra išvertusi Adrienne Rich, Anne Sexton, Sylvios Plath ir Elizabeth Bishop eilėraščių į lietuvių kalbą, parašiusi dailės kritikos straipsnių ir esė lietuvių bei anglų kalbomis. Kuria poetinius performansus su grupe „Cooltūristės“.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 2020 metų.
Apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija už veržlų naujų kultūros teritorijų atvėrimą, meno paradigmas keičiančią veiklą.
*
auksinis kandis kambary
sausa tyla sparneliais
šiugžda
užmušiu jį
trapi naktis
kaip gera būti nereikšminga
nėra tiesos telefonu
nėra namie
aš pasiilgus
kitų žmonių kitu laiku
kita kalba
kalbėti
tingis
palauksiu ačiū pypt
iki
o tie mobilūs
man per brangūs
su kuo kalbu?
su savimi
užgniaužus
kandį
Dainius Dirgėla – poetas, dramaturgas, fotografas.
1993 m. baigė Vilniaus universiteto lietuvių kalbos bei literatūros ir klasikinės filologijos studijas. Dirbo „Jaunimo gretų“ redakcijoje, vėliau barmenu. Šiuo metu dirba reklamos agentūroje. Poetų grupės „Svetimi“ narys, Pasaulinės haiku asociacijos narys, haiku ir haiga kūrėjas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2014 m.
alibi
ir jei jo veidas liūdnas ir pailgas
ir mentės per daug atsikišusios
primena paukščio sparnus
ir plaukai per ilgi
ir barzda per ilgai neskusta
dar nereiškia kad tai būtent jis
grasino išardyti pasaulį ir jį
surinkti iš naujo
parašė eilėraščius
neskirtus tėvynei ir mylimai
neskirtus dievui ir mamai
nededikuotus valstybei
ir jeigu dėl to jį ištrėmė
tėvynė ir mylimoji paliko
dievas sirgo šventąja skleroze
pamiršo jo vardą
jis palaidojo mamą
o valstybė netyčia sužlugo
gal jis visai nekaltas dėl šito
turėdamas alibi: gėrė
alų sereikiškių parke gesino
pasaulinį gairsą liepsnojantį
viduriuose
o žmonės pažino jame
ne jį patį o tik savo ilgesį
nepriklausantį nuo mūsų sąmonės
kaip danguje
taip ir žemėje
Dainius Dirgėla, Eilėraštis iš knygos „Pavojingi žaidimai“ (1995)
