Lietuvos kariuomenė, reaguodama į Rusijos propagandą, išplatino pranešimą apie įvairioje erdvėje pasklidusią informaciją apie tai, kad Suvalkų koridoriuje gyvenantys lietuviai ir lenkai evakuojasi iš savo gyvenamųjų vietų (Lietuvos kariuomenės pranešimas). Tai vienas iš pavyzdžių, kaip Rusijos propaganda kuria melagienas, prisidengdama ir, kaip teigia, cituodama žinomus naujienų portalus, šiuo atveju tokius, kaip Vokietijos portalas „Bild“. Straipsnį apie šį konkretų atvejį teko matyti ir Lenkijoje. Jis buvo paskelbtas keistame interneto portale negirdėtu pavadinimu lenkų kalba. Ten buvo rašoma apie Suvalkų koridoriaus gyventojus, jie buvo kalbinami ir teigė, kad tiek lenkai, tiek čia gyvenantys lietuviai evakuojasi iš šio regiono. Straipsnyje teigta, kad cituojamas vokiečių naujienų portalas „Bild“ ir lietuviškas naujienų portalas „LRT.lt“. Šis straipsnis buvo sraute visų kitų, gerai žinomų Lenkijos naujienų portalų straipsnių. Greitai permesdamas akis per visus naujienų pavadinimus, vargu ar būtum pagalvojęs, jog tai melagiena… O kiek tokių specialiai sukurtų naujienų apskritai pasiekia mūsų akis ir ausis?
Informacijos srautas kasdieną yra didžiulis. Jeigu dar naudojamės socialiniais tinklais, tada tas „žinių“ srautas dar labiau padidėja – ne kelis, o dešimtis kartų. Socialiniai tinklai yra pagrindiniai melagienų sklaidos kanalai, nors ir jie turi įrankių kovai su klaidinga informacija. Taip pat yra pasitelkiami faktų tikrintojai. Atskirti jas nėra lengva ne tik paprastam skaitytojui, bet ir žiniasklaidai ar valdžios institucijomis.
Melagienos nėra naujas dalykas, atsiradęs XXI amžiuje. Jau Romos imperijos laikais buvo skleidžiami netikri faktai apie savo priešininką, siekiant padaryti poveikį ir užimti imperatoriaus postą. Vienas iš geriausiai žinomų pavyzdžių – istorija, kaip Oktavianas, paskleidęs gandus apie Marką Aurelijų, įsitvirtino poste keliems dešimtmečiams. Jeigu žvilgterėsime į LDK laikus, tai istorikai atkreipia dėmesį į raganų bylas, t. y. LDK gyvenusias moteris, kurios buvo kaltinamos ryšio su velniu turėjimu (Vakarų Europoje raganavimu dažniausiai kaltinti vyrai). Yra žinoma, kad B. Franklinas klastojo naujienas, o kur dar visos propagandos mašinos Vokietijoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tačiau tai, kuo skiriasi melagienų skleidimas ankstesniais laikais ir dabar, yra vienas iš esminių dalykų. Antikos, LDK laikais melagienos sklisdavo iš lūpų į lūpas ir per knygas, kurias tuo laiku net ne visi galėjo skaityti. O šiais laikais mes turime internetą ir socialinius tinklus. Kokiu greičiu sklinda informacija internete? Žaibišku… Melagienos skaičiuojamos tūkstančiais… Jas kuria tiek pavieniai asmenys, tiek organizuotos grupės. Labiausiai jos paplitusios socialinėse medijose, internete. Kur kas mažiau jų rasime spaudoje ir televizijoje. Bet kokiu atveju tai melagingos, klaidinančios informacijos, išgalvotos arba pakeistos istorijos, kaip tikrų įvykių ir faktų atspindys. Melagienos visada siekia įtikinti skaitytoją, jog išgalvoti faktai yra tikrų tikriausia tiesa ir turi stiprų poveikį visuomenei. Nes ir pagrindinis jų kūrimo tikslas yra siekis manipuliuoti visuomenės nuomone, sukelti pasipiktinimą, pritraukti dėmesį ar net sukelti paniką. Jos naudojamos siekiant išvilioti pinigus ar kitaip pakenkti konkrečiam žmogui ar žmonių grupei. Melagienoms nėra netinkamų temų: jos populiarios kalbant apie žinomus žmones, o šiais laikais jų labai daug politiniuose kontekstuose. Jos būna su patraukliomis antraštėmis, įtikinančiomis istorijomis, profesionaliais dizainais. Tiesa, dalis melagienų gali būti skleidžiamos ir netyčia, tada kai kažkas pasidalina nuoroda vien perskaitęs pavadinimą, pamatęs gražų paveiksliuką net neįsigilinęs į turinį. Tačiau nors tai ir netyčinis veiksmas, jis labai prisideda prie melagienų plitimo.
Melagienos šiandien yra visuotinis reiškinys. Skleisti fiktyvias istorijas, naudojantis socialine žiniasklaida, yra daug lengviau. Be to, jos sklinda žaibišku greičiu. Dažniausiai jose yra manipuliuojama emocijomis – baime, pykčiu ar džiaugsmu. Tai ir minėta melagiena apie Suvalkų koridoriaus gyventojų evakuaciją (baimė) ar kokie nors įspūdingi medicininių tyrimų rezultatai apie „stebuklingus vaistus“ (džiaugsmas)…
Kai jos gerai sumeistrautos, mes jomis patikime. Be to, informacijos srautas toks didžiulis, kad sunku atskirti, kuris informacijos šaltinis yra patikimas, o kuris ne. Psichologai teigia, kad melagienomis mes linkę lengviau patikėti ir tais atvejais, jeigu jos sutampa su mūsų nuomone, nes tuomet mes būname mažiau linkę jas kritiškai vertinti. Tačiau verta atsiminti, kad melagienomis siekiama atkreipti dėmesį ir užsitikrinti kuo daugiau paspaudimų dėl finansinių ar ideologinių priežasčių. Ir todėl būtina naujienas vertinti pasitelkiant kritinį mąstymą. Kuo mes būsime tiksliau ir geriau informuoti, tuo patys būsime stipresni ir saugesni.
Be jokios abejonės kasdienybėje, skaitydami naujienų antraštes ar stebėdami socialinių tinklų srautus, nepuolame tikrinti šaltinio ar autoriaus žinomumo, faktų tikslumo, tačiau verta žinoti pagrindinius dalykus, kurie gali padėti identifikuoti melagienas. Jeigu kada pabandysite patikrinti vieną kitą istoriją socialiniame tinkle pagal šiuos patarimus, galite ir nustebti, kiek netikros informacijos sklando interneto platybėse.
Štai kokie praktiniai specialistų patarimai, norint atpažinti melagienas:
- Šaltinis – ar naujiena paskelbta patikimame šaltinyje, ar autorius žinomas (ar apskritai egzistuoja), gerai vertinamas. Jeigu tinklalapis neaiškus arba socialinio tinklo paskyra yra nepažįstama, naujieną vertėtų vertinti atsargiai. Be to, jeigu apie naujienų portalą, institutą ar mokslinę įstaigą nesate girdėję ir nieko nerandate internete, vargu ar tokiu informacijos šaltiniu galima pasitikėti;
- Originalus šaltinis – melagienos dažnai kuriamos remiantis nenustatytais šaltiniais, tokiu atveju, jeigu nesiremiama jokiais konkrečiais tyrimais, dokumentais ar patikimais liudytojais, tai informacija gali būti sukurta iš oro. Tiesa, šiais dirbtinio intelekto laikais, nesunkiai galima sufabrikuoti ir nuorodas į šaltinius, tokius, kurie realiai neegzistuoja, tad tokiu atveju reikėtų ieškoti daugiau informacijos apie naujieną, nes jeigu naujiena tikra, tai apie ją rašys ir kiti informacijos kanalai;
- Antraštė – melagiena siekiama pritraukti dėmesį, tad ir antraštės dažnai yra kuriamos šokiruojančios, pridedama daug šauktukų, tačiau būtent tai ir gali būti ženklas, kad turinys nėra patikimas;
- Faktai – patikrinkite faktus, skaičius. Pažiūrėkite, ar straipsnis nėra šališkas, nes profesionalioje žiniasklaidoje vieno žmogaus nuomonei yra skirtos komentarų, nuomonės skiltys, o ne naujienos. Kaip jau minėta, jeigu pateikiama informacija nėra skelbiama kituose šaltiniuose, o tik viename, tai galbūt nėra tiesa;
- Data – atkreipkite dėmesį į datą, nes kartais sena naujiena gali būti pateikiama kaip nauja, o tai gali sukelti klaidingą įspūdį;
- Vaizdas – melagienose dažnai būna naudojamos redaguotos nuotraukos ar vaizdo įrašai, akį rėžiančios iliustracijos. Kartais pačios nuotraukos gali būti tikros, tačiau naudojamos visai kitame kontekste – pavyzdžiui, naujiena apie gripą, o iliustruojama maro vaizdais;
- Tinklalapio adresas – melagienų platinimui dažnai kuriamos svetainės, primenančios tikrus naujienų portalus ir kitus patikimus šaltinius, tačiau jas išduoda tinklalapio adreso eilutė. Patikrinkite, ar joje tikrai nurodomas tos svetainės, kurioje manote besilankantys, adresas (pavyzdžiui, gali skirtis viena raidė adreso viduryje);
- Klaidos – dažnai būna, kad melagienų tekstuose daug rašybos, skyrybos ir stiliaus klaidų. Tas pat galioja ir pateikiamiems moksliniams darbams – jei gramatinių ir stiliaus klaidų daug – tai klausimas, ar tyrimas yra tikras.
Melagienos – ne pokštas, jomis siekiama daryti įtaką nuomonėms ar procesams, todėl jos visada turi pasekmių. Pavyzdžiui, gali skatinti neapykantą, diskriminaciją, smurtą, manipuliuoti rinkėjų nuomone ir paveikti rinkimų rezultatus, o klaidinga medicininė informacija – kelti pavojų sveikatai. Juk ne veltui jų kiekis padidėja prieš rinkimus kurioje nors šalyje, karinius veiksmus ar karines pratybas, artėjant tarptautinėms sporto varžyboms, olimpiadoms ar prasidedant infekcinių ligų protrūkiams.
Taigi tai, ką skaitome, tai, kuo tikime, priklauso nuo mūsų.
Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė, punskas.pl
