2025 m. gruodžio 13 d. Punsko valsčiaus svetainėje vyks „Terra Jatwezenorum“ konferencija bei istorijos paveldo metraščio XVII tomo pristatymas bei Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas jų žuvimo vietoje.
2025 m. Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodė metraščio „Terra Jatwezenorum“ XVII tomas (pirmoji ir antroji dalys). Tai tęstinis tarpregioninis istorijos paveldo leidinys, skirtas jotvingių (sūduvių) istorijai, kalbai, kultūrai, archeologijai ir regionų atminčiai. Per 17 metų išleista 17 tomų, sudarančių 26 knygas. Leidybą remia Medijų rėmimo fondas.
Metraštyje bendradarbiauja autoriai iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių: istorikai, lingvistai, kraštotyrininkai, kultūrologai ir publicistai. Kiekviename tome spausdinama dešimtys straipsnių, atsiminimų ir apybraižų apie jotvingių žemes, jų istoriją ir kultūrą. 2025 m. minimos Skomanto Jaunesniojo, žymaus sūduvių karo vado, 800-osios gimimo metinės, todėl nemažai dėmesio skiriama Sūduvos istoriniam palikimui.
Pirmoji XVII tomo dalis
I. Jotvingių laiko labirintuose
Kęstutis Subačius „Sūduvos etnosas, jo įnašas į Lietuvos valstybės gimimą“
• Nagrinėjama vakarų baltų kultūros raida ir sūduvių vaidmuo baltų pasaulyje.
• Remiamasi Eugenijaus Jovaišos tyrimais apie Ptolemėjaus „Geografijoje“ minimus Sarmatijos ir Germanijos regionus.
• Teigiama, kad baltų gentis jungė bendra dvasinė, kalbinė, ekonominė, kultūrinė ir teritorinė erdvė, kuri tūkstantmečius formavo glaudžius tarpusavio ryšius ir sudarė priešistorinį Lietuvos valstybingumo pagrindą.
Gintaras Skamaročius „Lietuvių karo vadas Skomantas Jaunesnysis (1225–1285)“
• Aptariama Skomanto Jaunesniojo veikla, jo vaidmuo kaip karo vado, žynio, Traidenio uošvio ir, tikėtina, Gedimino tėvo.
• Pabrėžiama, kad Skomantas gynė baltų žemes ir senąją kultūrą, vienijo gentis.
• Jam priskiriami strateginiai sprendimai, kurie sustabdė stačiatikybės plitimą į vakarinę Lietuvą ir prisidėjo prie politinio bei kultūrinio žemių vientisumo.
Vytautas Batvinskas „Sūduvos (Jotvos) piliakalniai“
• Tęsiami pasakojimai apie Sūduvos piliakalnius Mozūrijoje, ties Elko miestu.
• Piliakalniai šie dar nėra detaliai ištirti, tačiau radiniai – sidabro lobis ir pokario sidabro puošmenos – liudija vietovės reikšmę.
• Apžvelgiamos dr. Mateuszo Boguckio įžvalgos apie radinius.
Vytautas Šlapkauskas, Vitas Girdauskas „Retrospektyvinis požiūris į Melno taiką ir saugumo raidą Sūduvoje“
• Pristatomos monografijos „Melno taikos fenomenas – Sūduvos saugumo raida“ įžvalgos.
• Analizuojama 1422 m. Melno taikos reikšmė Sūduvai – 235 metų stabilumo laikotarpis, palankus kultūrinei ir socialinei raidai.
• Monografija išleista Mykolo Romerio universiteto bei Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro bendromis pastangomis.
Jūratė Čirūnaitė „1565 m. dokumento Gardino bajorų vėliavos puolamoji ginkluotė“
• Aprašoma Gardino bajorų karinėje tarnyboje naudota ginkluotė: šaunamieji ginklai, lankai, kalavijai, kardai, špagos, kirviai, ietys, taip pat apsauginė ekipuotė – šalmai, žiediniai šarvai, verstuvės, skydai.
• Pažymima, kad apsauginių priemonių turėjimas priklausė nuo bajorų materialinių išteklių – raiteliai galėjo investuoti daugiau nei pėstininkai.
II. Lingvistinės įžvalgos
Algis Uzdila „Netylantys žingsniai“
• Pateikiami prisiminimai apie bendravimą su prof. Zigmu Zinkevičiumi nuo 1957 m. ir bendrus akademinius darbus.
• Aprašomi susitikimai, diskusijos ir profesoriaus parama autoriaus diplominiam darbui.
• Pabrėžiamas akademiko indėlis lietuvių kalbos dialektologijai ir kultūriniam bendradarbiavimui.
Sigitas Birgelis „Keletas nuotrupų apie prof. Zigmą Zinkevičių“
• Aptariami prof. Zinkevičiaus ryšiai su metraščio „Terra Jatwezenorum“ redakcija.
• Pabrėžiama jo aktyvi veikla, įvardijami publikuoti straipsniai.
• Akcentuojamas jo indėlis kalbos istorijai ir kultūrai.
Kostas Leončikas „Suvalkų miesto pavadinimo kilmė“
• Straipsnyje analizuojama Suvalkų pavadinimo kilmė.
• Teigiama, kad vietovardis kilęs iš lietuviško žodžio „suvalka“, reiškiančio gyvenvietę šlapioje vietovėje.
Lina Malinauskienė, Rita Pauliukaitienė „Istorijos ir literatūros sąsajos mokykloje“
• Analizuojamas literatūros kūrinių vaidmuo istorijos mokyme.
• Aptariama Linos Rimavičiūtės mokomoji literatūros knyga.
• Pabrėžiama istorinių faktų perteikimo ir literatūrinio pasakojimo svarba jaunimui.
III. Istorijos vingiuose
Benjaminas Kaluškevičius „Būdviečio parapijos istorija“
• Pristatomos kunigo Jono Reitelaičio įžvalgos apie Būdviečio parapiją.
• Aprašomi rankraščio turinys ir istorinis kontekstas.
• Pabrėžiama rankraščio reikšmė vietos istorijos tyrimams.
Algimantas Katilius „Suvalkų parapijos dvasininkai XIX a. – XX a. pradžioje“
• Analizuojama parapijos dvasininkų veikla.
• Pateikiama parapijos organizacija, pastatai ir kunigų sąrašai.
• Akcentuojama bažnyčios ir diecezijos svarba regiono religiniam gyvenimui.
Kostas Leončikas „Suvalkuose spausdintos lietuviškos knygos“
• Tiriama Antano Tatarės kūryba ir knygų leidyba Suvalkuose XIX a. viduryje.
• Analizuojamas knygų kalbos stilius, polonizmai ir barbarizmai.
• Pabrėžiama istorinė ir kultūrine reikšmė bei autorinė veikla.
Paulius Birgelis „Dvarininkų šeimos nemeilė nepriklausomai Lietuvai“
• Analizuojamas žemės savininko Adolfo Białokoso požiūris į nepriklausomą Lietuvą po Pirmojo pasaulinio karo.
• Pateikiami dokumentiniai šaltiniai apie valdžios veiksmus, kurie iliustruoja Lietuvos valdžios ir lenkiškai kalbančios bajorijos santykius.
Deimantė Aidukaitė „Pilviškių miestelio vardas diplomato Petro Klimo laiškuose“
• Analizuojamas Pilviškių pavadinimo vartojimas diplomato laiškuose (1934–1938).
• Pateikiami kontekstai, atskleidžiantys ironiją ir provinciškumą.
Gintaras Lučinskas „1941 m. Birželio sukilėlis – bebaimis dzūkas Juozas Savulionis (1912–1941)“
• Aprašomas 1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje.
• Pabrėžiamas J. Savulionio drąsus poelgis gelbstint tiltą Vilijampolėje, jo patriotizmo ir pasiaukojimo svarba lietuvių istorijai bei atminimui.
IV. Naujos knygos
Gintautas Šapoka „Vilniaus golgotą“ pasitinkant
• Apžvelgiamas K. Misiaus parengtas 5 tomų leidinys „Vilniaus golgota“ (2023). Leidinyje aprašoma Vilniaus ir Vilniaus krašto istorija nuo 1919 iki 1939 metų: I tomą sudaro Mykolo Biržiškos 1930 m. išleistos knygos „Vilniaus Golgota“ faksimilinė pakartotinė laida, o II–V tomus M. Biržiškos „Vilniaus Golgotoje“ aprašytų įvykių tęsinys nuo 1929 m. iki pat 1939 m. spalio 29 d., kai į atgautą Vilnių įžengė Lietuvos kariuomenė. Tai istoriko Kazio Misiaus ta pačia stilistika parašytas Vilniaus krašto gyventojų kančių dienoraštis.
• Pabrėžiama šaltinių įvairovė: laikraščiai, visuomeninių organizacijų archyvai ir kt.
• Tai svarbus leidinys Vilniaus ir Vilniaus krašto istorijos pažinimui.
