2022 m. gruodžio 10 d. Punsko valsčiaus svetainėje vyko istorijos paveldo konferencija, metraščio „Jotvingių kraštas“ 14 tomo sutiktuvės bei Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas žuvimo vietoje.
Visam laikui nutilo jotvingių šneka, giesmės ir raudos. Buvo sunaikintos jų gyvenvietės ir sudegintos pilys. Liko piliakalniai, pilkapiai, pasakojantys apie narsiausios iš narsiausių baltų genčių gyvenimą ir lemtį.
Punsko „Aušros“ leidyklos rūpesčiu nuo keliolikos metų iš istorijos ūkanų išnyra „Jotvingių kraštas“. „Terra Jatwezenorum“ – tai tęstinis tarptautinis ir tarpregioninis istorijos paveldo metraštis. Turinio ir paskirties atžvilgiu metraštis yra unikalus. Jis jungia mokslo tyrimų ir mokslo žinių sklaidą visuomenėje.
Metraštis susilaukė mokslo ir kultūros žmonių pritarimo ir paramos. Nemažai jo rėmėjų jau išėjo į anapilį. Tai akademikas prof. Zigmas Zinkevičius, Varmijos Mozūrų universiteto prorektorius prof. Grzegorz Białuński, Lietuvos signatarai: Algirdas Patackas, Romualdas Ozolas, rašytojas Mykolas Karčiauskas ir kt. Džiugu, kad atsirado kitų, norinčių remti šį leidinį.
Jo leidėjams pavyko sutelkti gražų autorių kolektyvą – kalbininkų, istorikų, kraštotyrininkų, kultūrologų, publicistų iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių. Jie metraščio puslapiuose gilinasi į tolimos ir netolimos istorijos paslaptis, rašo apie jotvingių krašto istorijos vingius, pateikia lingvistinių įžvalgų. Kiekviename metraščio tome yra dešimtys straipsnių, atsiminimų, apybraižų, kurios gali būti įdomios visiems, besidomintiems savo šaknimis.
**
„Jotvingių kraštas“ leidžiamas nuo 2009 m. Iš pradžių išeidavo po tomą. Daugėjant publikuojamos medžiagos, nuo 2016 metų tomai skeliami į dvi dalis. Iš viso per 14 metų išleista 21 leidinys. Bendra apimtis – 526 spaudos lankai.
Šių metų metraščio, abiejų numerių, apimtis – 45 spaudos lankai, t. y. 720 puslapių. Leidinyje publikuojama daugiau kaip 40 straipsnių.
Konferenciją atidarė, atvykusius svečius ir dalyvius pasveikino istorijos paveldo metraščio vyr. redaktorius, Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius Sigitas Birgelis.
Po to Punsko muzikos mokykla parodė trumpą meninę programą.
Pirmoje konferencijos dalyje (abi jas vedė Nijolė Birgelienė) pranešimus skaitė: Juozas Sigitas Paransevičius (Iš lietuvių švietimo istorijos), Gintaras Lučinskas (Lietuvių ekonominė ir politinė emigracija prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo), prof. Stanislovas Sajauskas (Lietuvos numizmatikos tyrimai. XIV a.).
Juozas Sigitas Paransevičius
Po kavos pertraukos vyko 4 knygų pristatymai.
Marijampolėje gyvenantis Kęstutis Subačius kalbėjo apie šiais metais Punsko „Aušros“ leidykloje išleistą solidų leidinį „Sūduva. 2010–2022 istorijos paveldo metraščio straipsnių rinktinė“. Tai 620 puslapių knyga, skirta Sūduvos metams paminėti. Kęstutis Subačius yra žinomas ir mūsų krašto žmonėms. Tai verslininkas, istorikas, kraštotyrininkas, kultūros ir švietimo veikėjas, Sūduvos–Suvalkijos regiono etninės kultūros globos tarybos narys, Marijampolės teatro draugijos „Gabija“, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos narys ir vienas iš jų steigėjų, Sūduvos krašto istorijos mylėtojų klubo narys.
Rita Pauliukaitienė ir Rimantė Pauliukaitytė pristatė taip pat Punsko „Aušros“ leidykloje išleistą knygą „Bajorai Bartoševičiai – Lietuvos laisvės gynėjai, Birštono krašto kūrėjai“.
Šią knygą išleisti knygos sudarytojas paskatino istoriniuose archyvuose surastos žinios apie Dzūkų rinktinės Punios kunigaikščio Margirio grupės narį Lechą Adomą Bartaševičių-Narsuolį, dalyvavusį Lietuvos laisvės kovoje pokario metais.
Rita Pauliukaitienė ir Rimantė Pauliukaitytė, pristatydamos knygą, pateikė įdomių faktų apie bajorus Bartoševičius, supažindino su Bartoševičių giminės medžiu.
Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Algimantas Katilius pristatė monografiją apie Seinų kunigų seminarijos auklėtinį, pirmąjį Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorių kunigą Joną Totoraitį. Jis priminė J. Totoraičio biografiją ir jo nuveiktus darbus įvairiais gyvenimo tarpsniais. Knygoje skelbiami Totoraičio 1912–1914 metais rašyti laiškai Jurgiui Matulaičiui. Jie rašyti tuo metu, kai J. Totoraitis dirbo Seinų kunigų seminarijoje.
XXVII knygos mėgėjų metraščio VII tomą pristatė Karaliaučiaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas Sigitas Šamborskis ir Vilma Urniežiūtė.
Pasibaigus konferencijai jos dalyviai pagerbė Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo atminimą partizanų žuvimo vietoje Šlynakiemyje.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
