Lapkričio 9 d. Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos svetainėje įvyko Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos posėdis. Sugiedojus Lietuvos himną ir pasveikinus LR ambasados Lenkijoje atstovei Lilijai Žinienei bei perskaičius LR konsulato Seinuose vadovo sveikinimus, Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Tomas Venslauskas trumpai pristatė aktyvią organizacijos veiklą: LLJS atstovai dalyvavo lietuvių jaunimo suvažiavime Pietų Amerikoje, Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese, kur Silvija Liaukevičiūtė išrinkta PLJS sekretore, Pasaulio lietuvių žaidynėse. Pirmininkas Lenkijos lietuvių jaunimui atstovavo PLB Seime. Surengta Estradinių dainų šventė, Lenkijos lietuvių jaunimo suvažiavimo metu išrinkta nauja valdyba.
LLB tarybos pirmininkė Asta Pečiulienė papasakojo apie jau trečią kartą vykusias Europos lietuvių kultūros dienas. Šiemet jos surengtos Belgijoje. Suvažiavo įvairių šalių lietuviai, iš mūsų krašto – trys „Vyčių“ šokėjų poros, vyko apskritojo stalo diskusija, koncertas. Pirmininkė išsakė norą, kad kada nors šis renginys vyktų mūsų krašte.
Lietuvos liaudies kultūros centras apmoka etatus ir siunčia į Lenkijos lietuvių bendruomenę darbuotojus, kurie dirba Suvalkuose. Jų veiklos ataskaitą pristatė Alicija Kraužlytė. „Sūduvos“ vokaliniam ansambliui vadovauja Arnoldas Vaznelis, šokėjoms Alicija Kraužlytė, teatrui – Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Visi kolektyvai dalyvavo daugelyje renginių Lenkijoje ir Lietuvoje, o vadovai – įvairiuose mokymuose. Vaikų meno studija „Sūduviukai“ pirmą kartą buvo išvykusi pasirodyti į Lietuvą. Problema – tautinių kostiumų trūkumas.
Spalio 19 dieną įsteigta nauja organizacija – Suvalkų lietuvių bendruomenė.
Jonas Vydra aptarė LR Seimo ir PLB komisijos darbo reikalus. Šiemet įvyko du posėdžiai. Temos: pilietybės išsaugojimo klausimas, rinkimai, kultūros paveldo klausimas, kaip diaspora gali prisidėti prie Lietuvos saugumo.
Pakviesta dalyvauti lapkričio 10 ir 13 d. mokymuose saugumo tema. URM tokie mokymai vyks lapkričio 27–29 d.
Nuo 2005 metų esantis LR Vyriausybės bei tautinių ir etninių mažumų bendrosios komisijos narys Algirdas Vaicekauskas pristatė jos darbo reikalus. Lenkijoje jau 20 metų galiojęs Tautinių mažumų įstatymas pakeistas tik šiemet. Įstatymu įtvirtintas Tautinių mažumų biuras prie Seimo kanceliarijos.
Tautinių mažumų įstatymo 20-mečio proga Balstogėje vykusioje konferencijoje, kur diskutuota, kaip šis įstatymas pakeitė mažumų gyvenimą, akcentuota, kad jis neduoda tinkamos apsaugos. Š. m. sausį LR Seime vykusioje konferencijoje konstatuota, kad įstatymo vykdymas paliktas tautinėms mažumoms. Visos tautinės mažumos teigia, jog reikia jį keisti, kad atsakomybės vykdyti šį įstatymą imtųsi valstybinės institucijos. Vasarį vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo Vyriausybės atstovai, Europos Tarybos ekspertai tikrino, kaip Lenkija įgyvendina Kalbų chartiją. Štai ekspertų rekomendacijos, kaip išsaugoti lietuvių kalbą:
– užtikrinti vadovėlius lietuvių kalba visiems ja dėstomiems dalykams,
– įgyvendinti nuostatą dėl užrašų lietuvių kalba, net jei valsčiuje nesą 20 proc. lietuvių,
– įsteigti radijo stotį ir televizijos kanalą lietuvių kalba mūsų regione,
– rengti mokytojų, dėstančių lietuvių kalba, mokymus,
– Lenkijos institucijos turėtų skatinti vartoti taisyklingą lietuvių kalbą.
Komisijoje veikianti švietimo reikalų darbo grupė stengiasi, kad būtų įtvirtinta „tautinių mažumų mokyklos“ sąvoka.
Sielovados problemas mūsų krašte pristatė Nastutė Sidarienė. Pagrindinė problema – lietuvių kunigų trūkumas. N. Sidarienė priminė, kas pasikeitė Punsko parapijoje 2024 m. liepą atėjus naujiems kunigams: tarp kitko, panaikintos kai kurios Mišios lietuvių kalba, negalima pabaigti rožinio lietuvių kalba giedojimo, šiokiadieniais įvestos lenkiškos pamaldos, ko seniau nebuvę, parapijos skelbimai pateikiami, tarybos posėdžiai vyksta lenkų kalba, pagelbėti parapijoje labai dažnai kviečiami lenkai dvasininkai.
LLB valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė pateikė 2025 m. veiklos ataskaitą. Ji priminė, kas dirbo valdyboje, ir padėkojo už darbą. Atkreipė dėmesį ypač į du klausimus: Seinų „Lietuvių namų“ sunkios padėties ir būsimo Seinų kunigų seminarijos 200 metų jubiliejaus minėjimo. Kreiptasi į LR Seimo narius dėl Algimanto Katiliaus monografijos apie Seinų seminariją išleidimo lenkų kalba, prašyta prisidėti prie seminarijos jubiliejaus minėjimo, o Nacionalinį muziejų – paruošti ekspoziciją apie seminariją „Lietuvių menėje“. Susitikta su Seinų klebonu Z. Bzdaku. Visos LLB valdybos iniciatyvos LR konsulato Seinuose buvo sustabdytos. Iš planuotų renginių Seinų kunigų seminarijos jubiliejui šiuo metu laukiama Lietuvos kultūros tarybos sprendimo dėl „Lietuvių namų“ paruošto projekto. Jei ir čia bus neigiamas atsakymas, kukliai paminėsime savo bendruomenėje savomis pajėgomis, kaip tai darėme prieš dešimt, dvidešimt ar trisdešimt metų.
Su Lietuvos šaulių sąjunga imtasi žingsnių pažymėti ant kapinių tvoros žuvusių savanorių palaidojimo jose faktą. Informacija apie palaidojimą išlikusi archyvuose, tačiau kapinėse neišlikęs įamžinimas.
Lietuvių paveldo išsaugojimo klausimu – nuspręsta lentutę Vincui Kudirkai atminti kabinti seminarijos pastato išorėje.
Seinų „Lietuvių namų“ sunki padėtis nesikeičia nuo pandemijos metų, tęsiasi stagnacija. Čia trūksta lėšų reikalingų žmonių įdarbinimui. Projektus rengia ir kultūrine veikla rūpinasi tik du žmonės: direktorė Onutė Nevulienė ir Kultūros skyriaus vadovė Dalia Astrauskienė. Negaunama lėšų „Lietuvių namų“ veiklai, o kainos kyla. Šiuo klausimu kreiptasi į LR Ministrą Pirmininką Gintautą Palucką, bet jau senokai jis pasitraukęs iš Vyriausybės. Tačiau nemanoma nuleisti rankų. Problema – beveik visos kompetencijos, susijusios su užsienio lietuvių gyvenimu, perduotos Užsienio reikalų ministerijai. Ir nors kreiptasi pagalbos „Lietuvių namams“ jau ne kartą, jos nesulaukiama.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis papasakojo apie šios organizacijos veiklą. LŠS yra 18 000 narių. Į ją priimamas 11–18 metų jaunimas, vyksta stovyklos. Suaugusių narių yra 11 000. LŠS veda mokymus.
Prof. Bronius Makauskas atkreipė dėmesį į tai, jog reikia keisti lenkų požiūrį į bendrą mūsų krašto istoriją (paminklai Seinuose), integruotis kultūringai, sąmoningai. Lietuvių tautinės atminties požiūriu Seinuose yra diskriminacija.
Priėmus LLB valdybos finansinę ataskaitą, vyko diskusija. Siūlyta atrinkti kandidatus Lietuvos valstybiniam apdovanojimui. Rūta Burdinaitė prašė spręsti lietuviškų televizijos laidų rengimo klausimą. Robertas Vektorius tikino, kad reikėtų turėti savo operatorių bei laidų montuotoją. Atkreipta dėmesį, kad valstybiniu mastu nebuvo padėta gėlių Seinų ir Berznyko kapinėse Vėlinių išvakarėse.
Išvados:
– LR konsulo uždavinys – globoti bendruomenę, vienyti, o ne skaldyti,
– geras dalykas Eglinės centro stiprinimas,
– neardyti bendruomeninės veiklos!
Mintys pabaigai
Lietuvos šaulių sąjungos pulkininko Lino Idzelio mintys yra labai aktualios. Padėtis sudėtinga ir eina blogyn. Ruošiamasi gintis iki paskutinio kraujo lašo. Neleiskim sau įkalbėti, kad darbai bendruomenės labui – netinkamas, nereikšmingas dalykas. Be tautinio susipratimo mes neišliksim. Tai jokiu būdu neprieštarauja bendravimui. Pulkininkas išsakė mintis apie globalizacijos grėsmę.
Mes, kaip bendruomenė, esame integruota ir atvira bendravimui. Pasaulio lietuvių bendruomenių, taigi ir mūsų bendruomenės, reikalai ir kompetencijos perduotos URM, Globalios Lietuvos departamentui. Vyksta spaudimas, bendruomenės skaldymas. Susidaro įspūdis, kad bandoma paversti mūsų bendruomenę objektu. Yra sunku, nes esame ant išnykimo ribos. Kad galėtume gintis, turime būti stiprūs ir vieningi. Tam turi tarnauti Kalbų chartijos įgyvendinimas: kalbos prestižo kėlimas mokyklose ir institucijose. Šiemet Tautinių mažumų įstatymui sukako 20 metų. Buvo surengti minėjimai Balstogėje ir Lenkijos Respublikos Seime. Įstatymas yra pasenęs, pripažįstama, kad reikalingi pakitimai.
Bendruomenės padėtis apibūdinta kaip ligota. Demokratija reikalauja supratimo ir stipraus pilietiško suvokimo.
Neaiški padėtis dėl Seinų kunigų seminarijos jubiliejaus organizavimo ir pačios „Lietuvių menės“ ekspozicijos. Kita opi problema – Seinų „Lietuvių namų“ ir būsimo Suvalkų kultūros centro finansavimas.
Turime suvokti, kad melagienos ir dezinformacija kelia pavojų saugumui ir kelia sąmyšį bendruomenėje. Tautinių mažumų bendruomenių viešoji tvarka yra trikdoma. Ryškiai tai jaučiame sielovados srityje. Prof. Bronius Makauskas pastebėjo, kad „griovių“ didinimas vyksta per apaštališkąją veiklą. Reikia rasti bendradarbiavimo galimybių, nepažeidžiant etninio klodo. Ką reikia padaryti, kad lenkai pakeistų požiūrį? Per vieną dieną to nepadarysim.
LLB inf.
