Knyga, priverčianti susimąstyti

0

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras 2020 metais išleido istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Dariaus Juodžio knygą „Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)“. Šio mokslininko darbai yra gerai žinomi ir Punsko valsčiaus žmonėms, nes jis yra tyrinėjęs istorinę medžiagą apie Lietuvos partizanų pasiuntinių Jurgio Krikščiūno-Rimvydo, Juozo Lukšos-Daumanto bei Kazimiero Pyplio-Mažyčio žygius per „geležinę uždangą“ – SSRS sieną. Darius Juodis prisidėjo ir statant atminimo ženklą Šlynakiemio kaime J. Krikščiūno-Rimvydo ir V. Prabulio-Žaibo žūties vietoje, šalia Jakimavičių pastatyto kryžiaus. Svarūs istoriko komentarai taip pat yra pateikti ir Sigito Birgelio režisuotame filme „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“.

Naujausia D. Juodžio publikacija – knyga „Prasiveržti pro geležinę uždangą“ yra nedidelė (135 psl.), tačiau už kiekvienos santūriai pateiktos istorijos slypi skaudūs žmonių likimai. Pavyzdžiui, kad ir pirmajame knygos skyriuje aprašyti pabėgimai 1940–1941 metais. Pats žinomiausias tuo laikotarpiu iš Lietuvos su šeima pasitraukęs žmogus – prezidentas Antanas Smetona, kūręs ir puoselėjęs nepriklausomą šalį, bet nesugebėjęs rasti galimybių ją ginti. Arba generolas Stasys Raštikis, kuriam pavyko pasitraukti į Vakarus, bet žmona neišvengė suėmimo, o mažametės dukros su močiute gyvuliniame vagone 1941 m. birželio 14 d. ištremtos į Sibirą ir tėvui nebuvo lemta daugiau niekada savo dukrų pamatyti.

Antruoju sovietinės okupacijos laikotarpiu pro „geležinę uždangą“ prasiveržti pavyko ne tik jau minėtiems Lietuvos partizanams, bet ir civiliams gyventojams, tačiau, žinoma, ne visiems. Kaip teigia knygoje Darius Juodis: „Pasieniečiai skirstė sienų pažeidėjus pagal kategorijas: bėgo „ieškant geresnių gyvenimo sąlygų“, dėl pasimatymo su giminėmis, „sugrįžėliai į ankstesnes gyvenimo vietas“. <…> Sulaikytųjų žmonių likimai įvairūs – vieni išsisukdavo, kiti buvo nuteisti, dar kiti – verbuojami, kad sektų kitus, siekiančius nelegaliai kirsti sieną“. Knygoje pateikiama faktų, jog Vakarus mėginta pasiekti ir jūra, tačiau tokie mėginimai dažniausiai baigdavosi nesėkme. Belieka pridurti, kad pokario metais sėkmingai desantu į Lietuvą grįžo iš Vakarų nelaisvės kovotojų grupė, tačiau vieni kovotojai netrukus žuvo, kiti buvo suimti ir netgi sovietinio saugumo užverbuoti.

Kaip teigia autorius, pabėgimai iš Sovietų Sąjungos nesiliovė iki pat 1990 metų. Ir kokiais tik būdais lietuviai nebandė pasiekti laisvojo Vakarų pasaulio…  Nors Dariaus Juodžio knyga yra mokslinė, paremta daugybe šaltinių, bet ji skirta ne vien siauram specialistų ratui. Punsko krašto lietuviai tikrai joje ras įdomių epizodų, sąsajų su gimtinės istorija.

Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl

Ankstesnis straipsnisMirė rašytojas VYTAUTAS JURGIS BUBNYS
Kitas straipsnisVakcinavimas Punske vyksta sparčiai

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia