Kovo 15 dieną vyko Suvalkų lietuvių visuomenininko, kraštotyrininko, kultūros saviveiklininko ir spaudos bendradarbio Juozo Vaznelio laidotuvės. Punsko bažnyčioje gedulingas šv. Mišias atnašavo kunigas Povilas Slaminis. Atsisveikinimo žodį pasakė Kostas Leončikas.
Juozo Vaznelio palaikai atgulė Punsko kapinėse. Laidotuvių ceremonijai baigiantis buvo sugiedotas Lietuvos himnas.
Tebūna jam lengva mūsų žemelė.
Gerbiamieji laidotuvių dalyviai!
Amžiams užsimerkė tavo akys
Lūpos neprabils jau niekada.
Liko tuštuma, liepsnelės žvakių
ir prisiminimas – lyg negyjanti žaizda.
Suvalkų lietuvių bendruomenė neteko ilgamečio saviveiklininko ir visuomenininko Juozo Vaznelio, kilusio iš Valinčių kaimo. Tai skaudi mūsų bendruomenei netektis. Dabar susirinkome su giliu liūdesiu jo palydėti į paskutinę kelionę.
Juozas baigė Punsko bendrojo lavinimo licėjų su lenkų ir lietuvių dėstomąja kalba. Studijavo Varšuvos vidaus reikalų akademijoje. Dirbo policininku.
Juozą Vaznelį pažinau dar besimokydamas Punsko bendrojo lavinimo licėjuje, bet tada su juo labai mažai bendravau. Daug bendrauti pradėjome tuomet, kai jis persikėlė gyventi į Suvalkus ir įsitraukė į lietuvių veiklą. Tai buvo praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Jo dalyvavimas saviveikloje prasidėjo dar Punske prieš daugelį metų, o ilgiausiai truko Suvalkuose. Ilgai galima minėti jo nuveiktus darbus. Aš paminėsiu tik kai kuriuos. 15 metų dainavo vyrų chore „Suvalkų vyrai“, o vėliau ilgus metus ansamblyje „Ančia“. Abu kolektyvai pasirodydavo ne tik Suvalkuose, bet dar Punsko ir Seinų krašte, taip pat Lietuvoje. Ansamblis „Ančia“ atlikdavo ne tik pasaulietines dainas, bet ir giedojo religines giesmes per bažnytinių chorų šventę Žagariuose bei Suvalkų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje – Dievo Gailestingumo šventovėje lietuviškų mišių metu. Kelerius metus būgną mušė Suvalkų kapeloje „Ančia“, kuri pasirodydavo ne tik Suvalkuose, bet ir Vižainyje, Smalėnuose. Išleido fotoalbumą apie šios kapelos pasirodymus.
Kita jo veiklos sritis – tai dalyvavimas Suvalkų mėgėjų teatre „Sūduvis“, kuriam vadovavo ir pats vaidino. Teatras pasirodydavo Suvalkuose, Punske ir Lietuvoje. Parašė daug monologų dzūkų tarme, kuriuose pavaizdavo Punsko krašto lietuvių gyvenimą senais laikais. Juos skaitydavo per įvairius renginius.
Buvo Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus valdybos narys. Ėjo šio skyriaus vicepirmininko ir pirmininko pareigas. Daug dirbo remontuojant ne vienas skyriaus patalpas, o daugiausiai pasidarbavo dabartinėse patalpose, esančiose Kosciuškos gatvėje, kurias taip pat labai gražiai išdekoravo.
Daug metų dalyvavo tvarkant senus lietuvių kapus Suvalkų kapinėse prie Bakalaževska gatvės. Jis inicijavo paminklo šiose kapinėse sušaudytam kunigui Jurgiui Dailidei statybą.
Juozas Vaznelis labai daug rašė. Jo parašyti straipsniai pasirodė „Suvalkietyje“, portale punskas.pl, metraštyje „Terra Jatwezenorum“, knygose: „Valinčiai. Žmonės, jų darbai ir likimai“, „Vienybės dvelksmas“, „Suvalkų lietuviai“ (2 dalyje). Labai daug laiko praleido Suvalkų archyve, kur rinko medžiagą straipsniams.
Tai buvo saviveiklininkas ir visuomenininkas iš didžiosios raidės ir labai stiprus ramstis Suvalkų lietuvių veikloje. Skyriaus veiklai jis negailėjo nei laiko, nei pinigų. Jai paaukojo virš trisdešimt metų.
Juozai, Tavo nuveikti dideli darbai ilgai pasiliks mūsų atmintyje. Už tai esame Tau labai dėkingi. Nuėjęs savo gyvenimo kelią ilsėkis amžinoje ramybėje Punsko kapinėse.
Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus vardu reiškiu gilią užuojautą žmonai Leokadijai, sūnui Petrui, broliui Jonui ir artimiesiems. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.
Punskas, 2023-03-15 Kostas Leončikas, punskas.pl
Sigito Birgelio nuotraukos
