Mus pačius kartais gal stebina žmonės, kurie neturėdami jokių tiesioginių sąsajų su Lietuva ir lietuviais, ima ir sugalvoja studijuoti mūsų kalbą. Dažniausiai juk mokomės anglų, ispanų, italų ar vokiečių kalbų, kurios gali praversti ir jomis daug kur galima susikalbėti. Tačiau įvairiausiuose pasaulio kampeliuose atsiranda žmonių, kurie mokosi lietuvių kalbos. Vieni tam, kad susikalbėtų, kiti vedami smalsumo išmokti vieną iš seniausių kalbų, treti, net ir atsitiktinai pasirenka tokias studijas. Kai kalbini kitataučius, besimokančius lietuvių kalbos, išgirsti, kad lietuvių kalba yra sunki kalba. Lietuvių kalbos dėstytojai dažniausiai prieštarauja teiginiui, kad mūsų kalba viena iš sunkiausių, tačiau pastebi, kad kalbos mokymasis susijęs ir su tuo, kokia yra besimokančiojo gimtoji kalba. Italai, pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokosi lengviau, nes suranda daug panašumo su savo kalba. Jeigu kalbėtume apie gramatiką, tai slavų tautų studentams mūsų kalba irgi lengviau įveikiama. Tikrai sunki mūsų kalba atrodo amerikiečiams, kurie savo kalboje neturi tiek taisyklių ir visų pirma linksnių. Dar prancūzams būna sudėtingiau, nes lietuvių kalboje yra daug taisyklių ir mažai išimčių, o prancūzų kalboje atvirkščiai.
Apskritai yra sakoma, kad iki 12 metų vaikas bet kokią kalbą gali išmokti taip pat gerai, kaip gimtąją kalbą. Vėliau jau sudėtingiau. Tačiau visi dėstytojai pastebi, kad svarbiausia mokantis kalbą yra motyvacija.
O kaip lietuvių kalbos sekasi mokytis Varšuvos universiteto Bendrosios kalbotyros, gestotyros ir baltistikos katedros studentams? Šiandien į klausimus atsako Daniel Dziułka, magistro studijų II kurso studentas.
Kokie trys lietuvių kalbos žodžiai jums patys gražiausi?
Ačiū, traškučiai, nieko tokio.
Jūs Varšuvos universitete studijuojate baltistiką. Kas paskatino gilintis į kalbas, kuriomis kalba palyginti nedaug žmonių?
Tikriausiai tai nėra patenkinamas atsakymas, bet mano atveju tai buvo sutapimas. Pačioje pradžioje norėjau studijuoti kitokį kursą universitete, bet pritrūko kelių balų. Tada pastebėjau, kad vis dar yra laisvų vietų baltų filologijos skyriuje ir pamaniau, kad verta pabandyti.
Ar sunki yra lietuvių kalba? Kas jums studijuojant mūsų kalbą yra sunkiausia? Dažnam lietuviui sunkiausia būna išmokti kirčiuotes…
Manau, kad tai priklauso nuo to, kokia yra mūsų gimtoji kalba ir kiek ji nutolusi nuo lietuvių kalbos lingvistiniu požiūriu. Be abejo, lietuvių kalba yra sunkiausia iš visų mano išmoktų kalbų. Nepadeda ir tai, kad baltistikos programoje vienu metu mokomės lietuvių ir latvių kalbų.
Kirtis yra sudėtingas, nes lenkų kalboje yra fiksuotas priešpaskutiniame skiemenyje, o lietuvių kalboje nepastovus. Antraisiais studijų metais turėjome aprašomąją gramatiką, bet, deja, taisyklių buvo per daug, todėl man beliko klausytis ir bandyti mėgdžioti gimtakalbius vartotojus. Sudėtingi man taip pat atrodo dalyviai.
Ar teko jau susipažinti su lietuvių literatūra? Gal turite savo mėgstamą rašytoją?
Yra daug rašytojų, kurie man patinka. Mano mėgstamiausia knyga – Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“. Manau, kad Arūno Žebriūno filmas nėra toks geras kaip knyga. Man irgi patinka Ričardas Gavelis ir jo „Vilniaus pokeris“, mėgstu Sigitą Parulskį – „Nuogi drabužiai“ tai įdomi knyga. Norėčiau įsigilinti į J. Erlicko kūrybą, tačiau daugelį jo knygų kontekstų užsieniečiui sunku suprasti.
Studijų metu tikriausiai teko paragauti ir vertėjo duonos. Ar sunku versti poeziją, perteikti poeto mintis? Juk poezijos vertimas tai ne tik žodžių vertimas…
Aš esu labiau kalbos tyrinėtojas nei vertėjas ir beveik niekada neverčiu poezijos, nes neturiu tam gebėjimų. Paskaitose atlikdavau filologinius poezijos vertimus, kad suprasčiau prasmę, bet tuo metu nesigilinau į estetines savybes. Man atrodo, kad poezijos vertėjas pats turėtų būti poetas. Toks vertimas yra naujas tekstas, pagal kitą tekstą. Kita vertus, lieka klausimas, kiek šiame naujame tekste yra vertėjo ir kiek originalo autoriaus.
Kas jums padeda geriau išmokti kitą kalbą? Ar tai būtų lietuvių, ar anglų, o gal dar kokia kita kalba. Ką patartumėte išbandyti papildomai užsienio kalbos mokymosi procese?
Manau, kad kuo daugiau kalbų išmokstame, tuo lengviau mokytis naujų. Anglų kalba visada naudinga, nes atveria daugybę galimybių įgyti žinių, pvz., apie lietuvių kalbą. Manau, kad svarbiausias dalykas mokantis kalbos – apsupti ja save. Jei galime, keliaukime į tą šalį, jei ne, apsupkime save tos šalies žiniasklaida ir raskime žmogų, su kuriuo galėtume nuolat kalbėti.
Trys dalykai, kurie jums atrodo svarbiausi, kalbant apie lietuvių kalbą ir jos unikalumą apskritai.
Apibrėžtumas; profesijų pavadinimai turi ir vyriškąją ir moteriškąją formas; deminutyvai*.
Apie gražiausią lietuvių kalbą. I dalis
* Deminutyvas – su priesaga sudarytas išvestinis žodis, turintis mažybinę, maloninę reikšmę. Ne visose kalbose deminutyvai vienodai įprasti ir mėgiami, tačiau sutinkami nemažoje dalyje indoeuropiečių kalbų. Lietuvių kalboje deminutyvai sudaromi pasitelkus įvairias priesagas: -el-, -ėl-, -uk-, -ait-, -yt-, -ul, -už-, -ūkšt-, -okšn-, -ok-, -sv-. Daiktavardžiai gali turėti ir dvi priesagas (pvz., „saulužėlė“). Kaip XIX a. paskaičiavo Juozapas Ignotas Kraševskis, tas pats lietuvių kalbos žodis gali turėti ir 19 deminutyvų.
AJ, punskas.pl
