Praeitą savaitę šiaurinėje mūsų krašto dalyje po laukus pasklido gervių klyksmas. Vasario pati pradžia, o jau gervės ėmė pranašauti pavasarį. Žmonės pasakojo, kad kažkada gervių buvo labai mažai. Tikrai ne dažnai pavykdavo jas išgirsti ir pamatyti. Gervės apsistodavo pelkėtose teritorijose, o kadangi praeitame šimtmetyje melioracijos darbai išsausino daug plotų, todėl nekeista, kad gervių sumažėjo. Paukščiams teko ieškotis naujų, joms palankių gyvenimo vietų, prisitaikyti prie pakitusių gamtinių sąlygų. Dabar jų yra tikrai nemažai. Gervės ne tokios bailios, kokios buvo anksčiau. Atseit, jos žmogų pamato iki vieno kilometro atstumu. Šiandien jos žymiai drąsesnės. Kaime ūkininkai nelabai draugauja su šiuo paukščiu. Skundžiamasi dėl gervių padarytų nuostolių pasėliuose. Manoma, kad jeigu žmogus įsibrovė į paukščių teritoriją, tai normalu, kad paukštis, neturėdamas vietos prasimaitinti, naudojasi tuo, ką turi.
Parskrendančių gervių balsai paskatino mūsų žmones spėlioti apie ankstyvą pavasarį. Pasakota, kad vasarį pragydęs vieversys taip nenustebindavo dziedulių, kaip nugirstas gervių klyksmas. Šios pamažu imsis poruotis – grakščiai vaikščiodamos ir tiesdamos ilgus kaklus pradės šokti sutuoktuvių šokį. Lietuvių kultūroje gervė simbolizuoja meilę. Etnologas prof. L. Klimka yra minėjęs, kad senovėje pasakota apie meilės deivę Mildą, nusileidžiančią ant žemės ant gervės sparnų. Peršasi mintis sugretinti su viduramžiais Vakaruose atsiradusia įsimylėjėlių diena, švenčiama vasario 14-ąją. Nors baltų tikėjime turėta Mildos šventę gegužę, tačiau simbolinis deivės nusileidimas ant gervės sparnų gražiai sutampa su pirmaisiais gervių klyksmais vasarį.
Būtų galima paminėti, kad gervės įvaizdis senuose lietuvių tradiciniuose papročiuose labai ryškus Užgavėnių iškilmėse. Iš tikrųjų Užgavėnės ne už kalnų, tad visai normalu jau šiandien jas girdėti laukuose. Kaipgi šventė galėtų būti be jaunas merginas ir nevedusius bernelius žnaibančios gervės? Klausantis pilkasparnio paukščio trimitavimo reikės blynus kepti ir žiemą iš kiemo varyti.
Iš tikrųjų klausytis gervių klyksmo labai malonu. Jų sukeltas triukšmas atneša pavasarines nuotaikas, o jeigu dar pavyksta vieversį išgirsti, rodos, ima ir visi grioviuose sustingę ledai akyse tirpsta. Įdomu, kad gervės sugeba lizdus sukti net ant ledo. Pajutusios artėjantį atšilimą, nebijo net staiga užklupusio šalčio ar sniego. O juk prieš mus kovas. Labai permainingas metų mėnuo.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
