Gegužės 3-iosios konstitucijos 230-osios metinės

1

Šiais metais Lenkija ir Lietuva mini Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucijos 230-ąsias metines. Pernai LR Seimo nutarimu šie metai paskelbti Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. Gegužės 3-iosios konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje.

Vieniems tai yra dokumentas, kuriuo verta didžiuotis, kiti jį laiko Lietuvos valstybės pabaiga. Gegužės 3-iosios konstitucija Lietuvoje vertinama prieštaringai. Lukas Miknevičius, „Verslo žinių“ korespondentas, rašo: „1791-ųjų gegužę Ketverių metų seimo priimtas pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas laikomas pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija. Tai daro įspūdį. Kita vertus, šiame dokumente nebuvo net žodžio „Lietuva“, tad galbūt teisūs ir tie, kurie teigia, kad šis įstatymas padėjo tašką formaliai tuo metu dar egzistavusiai Lietuvai.“

Ketverių metų seimas

1788 m. darbą pradėjęs Abiejų Tautų Respublikos Seimas tapo svarbių pokyčių židiniu. Jis siekė reformuoti ant prarajos krašto atsidūrusią Respubliką, sukurti stiprią ir klestinčią valstybę. Ketverių metų seimą sušaukė karalius Stanislovas Augustas 1788 m. gegužės 22 d. Rinkiminiai seimeliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vyko 1791 m. rugpjūčio 18–21 d.

Ketverių metų seimas darbą pradėjo 1788 m. spalio 6 d. Varšuvoje. Seimo darbo metu galiojo sutarimas, kad nutarimai priimami balsų dauguma, seimo darbas negalėjo būti nutraukiamas, jame negaliojo liberum veto teisė.

Ketverių metų seimui vadovavo du seimo maršalkos: Lenkijos Karūnos konfederacijos maršalka išrinktas Sandomiežo pasiuntinys Stanislovas Malachovskis, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos maršalka tapo LDK artilerijos generolas Kazimieras Nestoras Sapiega.

Gegužės 3-iosios konstitucijos preambulėje skelbiama: „iš ilgos patirties pažinę įsisenėjusias mūsų valdymo ydas, siekdami pasinaudoti metu, kuriame Europa yra atsidūrusi, bei ta blėstančia akimirka, kuri mus sugrąžino mums patiems, laisvi nuo žeminančių svetimos prievartos reikalavimų, labiau už gyvybę, už asmeninę laisvę brangindami politinę egzistenciją ir tautos, kurios likimas patikėtas mūsų rankoms, išorinę nepriklausomybę bei vidinę laisvę <…> priimame šią Konstituciją ir skelbiame ją šventa ir neliečiama“.

Seimas ėmėsi Respublikos reformų. Jis panaikino institucijas, kurias Abiejų Tautų Respublikai buvo primetusi Rusija, padidino Respublikos kariuomenę iki 100 tūkstančių karių ir atrado pajamų jai finansuoti, sudarė sąjungą su Prūsija (kaip atsvarą Rusijai), sprendė svarbiausius valstybės klausimus.

Seimo kadencija baigėsi 1790 m. rudenį. Po naujų rinkimų Seimas tęsė darbą. Tarp naujai išrinktų Seimo narių buvo daug naujokų. Seime padaugėjo karaliaus šalininkų ir reformų rėmėjų, kurie sudarė apie 2/3 visų parlamentarų.

Konstitucijos projektas buvo parengtas 1791 m. balandžio pabaigoje. Karalius Stanislovas Augustas norėjo šį dokumentą kuo greičiau pateikti Seimui, nes šv. Velykų proga daugelis Konstitucijai priešiškai nusiteikusių Seimo narių buvo išvykę iš Varšuvos. Artimiausias Seimo posėdis turėjo vykti gegužės 5 d. Seimo sesija buvo sušaukta dviem dienomis anksčiau – gegužės 3-iąją, kad Konstitucijos priešininkai ir opozicijos atstovai negalėtų jame dalyvauti. 1791 m. gegužės 3 d. prieš Seimo posėdį į Varšuvos gatves išėjo apie 20 tūkstančių žmonių, kurie norėjo palaikyti karalių ir Seimą. Po beveik septynias valandas trukusių karštų debatų 110 Seimo narių pritarė Konstitucijai, 72 buvo prieš.

**

Koks Lietuvos senatorių ir pavietų seimeliuose išrinktų pasiuntinių požiūris į Konstituciją, kokius sprendimus jie palaikė? Seimo darbo metu Lietuvos pasiuntinių pažiūros keitėsi. 1790 m. mirė vienas įtakingiausių Abiejų Tautų Respublikos magnatų ir reformos priešininkų Karolis Stanislovas Anupras Radvila. Nuo Seimo darbo pasitraukė Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis. Kai kurie kiti įtakingi Lietuvos atstovai (Mykolas Antanas Zaleskis, Stanislovas Poniatovskis, Liudvikas Tiškevičius ir kt.) taip pat paliko Seimą, rodydami nepritarimą reformoms.  

Tomis 1791 m. gegužės dienomis Varšuvoje buvo apie 182 parlamentarai, tarp jų 52 Lietuvos atstovai (26,8 proc. visų parlamentarų). Manoma, kad apie 33 parlamentarai iš Lietuvos aktyviai dalyvavo priimant Konstituciją.

**

Svarbiausi Konstitucijoje įtvirtinti teisiniai, politiniai, visuomeniniai sprendimai ir pokyčiai:

1. Abiejų Tautų Respublika tapo konstitucine monarchija.

2. Atšaukta senoji karalių rinkimų tvarka. Abiejų Tautų Respublika paskelbta paveldima monarchija.

3. Abiejų Tautų Respublika išliko bajoriška valstybė, tačiau Konstitucijoje siekta luominės darnos principų ir atvertos perspektyvos tolesnei valstybės sistemos pertvarkai.

4. Katalikų bažnyčia pripažinta viešpataujančiąja religija, pripažįstant tikėjimo toleranciją.

5. Seimelyje išrinktam parlamentarui pripažintas visos Tautos atstovo statusas.

6. Panaikinta liberum veto – bajorų teisė protestuoti prieš Seimo nutarimus ir žlugdyti jų darbą.

7. Socialinės reformos – karališkųjų miestų miestiečiai Konstitucijoje pripažįstami laisvais žmonėmis; jiems suteikiamos teisės eiti administracines ir teismo pareigas, siekti karinių laipsnių. Bajorų ir miestiečių sąjungą Konstitucijos kūrėjai laikė reformuotos santvarkos pagrindu.

8. Garantuota valstybės globa valstiečiams jų santykiams su dvarininkais.

**

Rusijos imperijos sukurta Targovicos konfederacija sužlugdė Ketverių metų seimo darbą, atšaukė priimtus įstatymus ir Konstituciją. 1792 m. liepos 24 d. karalius Stanislovas Augustas pasirašė prisijungimą prie Targovicos konfederacijos ir formaliai nutraukė Konstitucijos galiojimą. 1793 m. lapkričio 23 d. Gardino seimas buvo priverstas panaikinti visus Ketverių metų seimo priimtus įstatymus.

Sigitas Birgelis, punskas.pl

Ankstesnis straipsnisPaskutinis skambutis, kurio ir vėl nebuvo
Kitas straipsnisGalvos skausmas perspėja ir apie tai, kad metas išgerti vandens

1 KOMENTARAS

  1. Gegužės iii -osios Konstitucija – Lenkijos viena iš svarbiausių ir iškiliausių istorinės atminties švenčių. Tuo tarpu Lietuvai,lietuviams ,jos piliečiams tai eilinėis,ne šventinis, istorinis atmintinas įvykis. Juk ši Konstitucija -įskaitant ir Tarpusavio Įžadus- teisinis aktas panaikinantis LDK valstybę ir taip tuometinė Lietuva tapo viena iš Lenkijos Žečpospolitos provincijų.Deja. Tad, dabartinės Lietuvos kairuoliškos valdžios nesuvokiamas siekis iškiliai švęsti Gegužės III-osios Konstitucijos paskelbimo metines,-tai iš esmės yra tolygu Lietuvos valstybės panaikinimo metinių iškilus šventimas ! Kyla klausimai: 1-kodėl Lietuva iškilmingai nemini Lietuvos Statutų /ypač 3-iojo Statuto /paskelbimo metinių ,juk tai irgi konstitucinės reikšmės teisinis valstybės aktas ?
    2- nejaugi Kovo 11-osios Lietuva tapo Lenkijos politiniu vasalu?

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia