1945 m. lapkričio 18 d. Dzūkijos pietinėje dalyje, susivienijus ten veikusiems Lietuvos partizanų junginiams, buvo įkurta A apygarda, tapusi Dainavos apygardos pirmtake. Tai buvo Alytaus, Lazdijų, Varėnos ir gretimų rajonų pakraščiuose veikę kovotojai, o žymesnieji vadai: Boleslovas Šimkonis-Šarūnas, Jonas Neifalta-Lakūnas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Lionginas Švalkus-Šernas, Adolfas Baublys-Merkys, Jonas Jakubavičius-Rugys, Vytautas Gontis-Alseika, Jonas Matukevičius-Vilkas. Kaip pažymi istorikai, didžiausias Dainavos krašto partizanų vienytojas buvo pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis, 1945 m. gegužės 7 d. Marcinkonių-Rudnios apylinkėse įkūręs Dzūkų grupės štabą. Lietuvos laisvės kovų tyrinėtojai Ričardas Čekutis ir Dalius Žygelis straipsnyje „Laisvės kryžkelės. Dainavos apygarda“ išryškina J. Vitkaus-Kazimieraičio nuopelnus ne tik vienijant Dzūkijos, bet ir visos Lietuvos partizanus, jo parengtų dokumentų svarbą. Štai keletas dokumentų pavadinimų: „Organizacinis Lietuvos išlaisvinimo planas“, „Partizanų taktika ir vadovavimas“, „Partizanų rikiuotė ir vadovavimas“, „Partizanų deklaracija“, kurioje skelbiami pagrindiniai Lietuvos valstybingumo atkūrimo principai. Minėti tyrėjai įvardija ir kitus J. Vitkaus-Kazimieraičio nuveiktus darbus: „Taip pat jis parengė Karo lauko teismo, Partizanų apdovanojimo nuostatus ir kt. J. Vitkaus taip pat buvo išleistas įsakymas dėl partizanų judėjimo istorijos rašymo bei medžiagos kaupimo. Jis pats rašė Dzūkų grupės štabo dienoraštį, kuriame stengėsi fiksuoti visus svarbesnius šio partizaninio junginio gyvenimo įvykius. Jo iniciatyva 1945 metais pradėtas leisti partizanų „Laisvės varpo“ laikraštis. Kazimieraitis daug keliavo po partizanų junginius, atkūrė ryšius su Lietuvos laisvės armijos vadais Vilniuje ir Žemaitijoje. 1945 m. lapkričio 18 d. J. Vitkus įkuria A apygardą, o tų pačių metų gruodžio 31 d. išleidžia įsakymą dėl savarankiškos Dzūkų rinktinės įjungimo į šią apygardą.“
Šiaurinėje Dzūkijos dalyje 1945 m. partizanai taip pat sparčiai vienijosi. Simno, Miroslavo apylinkėse DLK Kęstučio grupei vadovavo Adomas Baciuška-Žmogus; apie Balbieriškį ir Gudelius veikė Kunigaikščio Vaidoto grupė, kurios vadas buvo Kazimieras Degutis-Raginis; Butrimonių, Stakliškių krašte įsikūrė Punios kunigaikščio Margirio grupė – vadas Pranas Paulauskas-Šarūnas; Daugų valsčiuje veikė legendinė Vaclovo Voverio-Žaibo vadovaujama Geležinio Vilko grupė. Šiuos partizanų junginius 1945 m. birželio mėn. kapitonas Dominykas Jėčys-Ąžuolis suvienijo į Dzūkų rinktinę ir tapo jos vadu.
1946 m. balandį vyko du svarbūs visos Pietų Lietuvos partizanų vadų susitikimai. Seirijų apylinkėse įvyko Tauro ir A apygardos vadų – Zigmo Drungos-Mykolo Jono ir Juozo Vitkaus-Kazimieraičio susitikimas, kuriame buvo nuspręsta iš abiejų apygardų vadovybių sudaryti aukštesnįjį Pietų Lietuvos srities partizanų štabą. Pietų Lietuvos partizanų vadu išrinktas J. Vitkus-Kazimieraitis. Antrasis susitikimas įvyko Punios šile. Jame susitiko Dzūkų rinktinės vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis ir Pietų Lietuvos partizanų štabo pareigūnai. Buvo susitarta dėl visos Dzūkijos partizanų susivienijimo: 1) prie Dzūkų rinktinės prijungiama iki tol savarankiškai Seirijų apylinkėse veikusi Karininko Juozapavičiaus grupė, kuriai vadovavo Antanas Grušauskas-Siaubas; 2) Dzūkų rinktinė įeina į A apygardos sudėtį, o Dominykas Jėčys-Ąžuolis tampa ne tik Dzūkų rinktinės, bet ir visos A apygardos vadu. Nuo 1946 m. gegužės 15 d. šią apygardą imta vadinti Dainavos partizanų apygarda. Jos štabas veikė Punios šile, kur buvo įrengta Ąžuolio vadavietė.
Dar prieš susivienijant visiems Dzūkijos ir Pietų Lietuvos partizanams atskiri junginiai veikė gana drąsiai bei ryžtingai, tą liudija ir partizanų kovinių operacijų skaičius. Alytaus ir Lazdijų apskrityse 1944 m. laisvės kovotojai įvykdė 31 akciją, o 1945 m. – net 965 kovines operacijas.
Vieni iš didžiausių mūšių, kuriuose dalyvavo Dzūkijos partizanai
Liepakojų mūšis įvyko 1945 m. vasario 21 d. tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio skrajojančios partizanų grupės (apie 100 žmonių, vadas Antanas Kušlys-Vilkas) ir NKVD 94-ojo pasieniečių būrio bei 35 Simno stribų Liepakojuose, Simno valsčiuje.
Panaros mūšis – kautynės, įvykusios 1945 m. vasario 28 d. prie Panaros miško netoli Merkinės–Leipalingio kelio tarp Lietuvos partizanų ir NKVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių. Kautynėse dalyvavo Mykolo Lukošiūno-Lukošiaus, Antano Grušausko-Siaubo, Albino Kiseliausko-Karvelio ir Juozo Slautos-Aušros vadovaujamų būrių partizanai.
Kalniškės mūšis (1945 m. gegužės 16–17 d.) – vienas didžiausių Lietuvos partizanų mūšių su reguliaria sovietų kariuomene. Alytaus apskrityje Simno valsčiuje (dabar Lazdijų r.) Kalniškės miške apie 100–120 partizanų, vadovaujami Jono Neifaltos-Lakūno, kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko pajėgų.
Varčios miško kautynės – 1945 m. birželio 14 d. Daugų valsčiuje Adolfo Ramanausko-Vanago, Vaclovo Voverio-Žaibo, Konstantino Baranausko-Vėžio vadovaujami partizanai kovėsi su NKVD kariuomenės 220-uoju pulku.
Palių mūšis – 1945 m. rugpjūčio pradžioje Žuvinto ežerą ir palias aplink jį apsupo NKVD užnugario apsaugos kariuomenės 132-ojo pasienio pulko ir reguliariosios kariuomenės jungtinio pasienio būrio pajėgos, pasitelkę šarvuočius ir aviaciją. Lietuvos laisvės kovotojams Palių mūšyje vadovavo Sergijus Staniškis-Litas.
Merkinės mūšis – 1945 m. gruodžio 15 d. Adolfo Ramanausko-Vanago ir Roko Bingelio-Vaidevučio vadovaujami partizanai miestelį užpuolė dviem kryptimis, užėmė NKVD būstinę, paštą, valsčiaus ir milicijos įstaigas.
Parengė Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl
Šaltiniai
R. Čekutis, D. Žygelis „Laisvės kryžkelės. Dainavos apygarda“
N. Gaškaitė, D. Kuodytė, A. Kašėta, B. Ulevičius „Lietuvos partizanai 1944–1953 m.“, Kaunas, 1996
V. Nenartonis, J. Petraška, K. Savičius „Dainavos apygardos partizanų takais“, Vilnius, 1997
Visuotinė lietuvių enciklopedija
