Apie Lietuvos aviacijos generolo Antano Gustaičio konstruotą lėktuvą „ANBO-I” ir jo likimą jau rašėme mūsų portale:
Šiame straipsnyje skaitykite apie kitus A. Gustaičio konstruotus lėktuvus.
1925 m. Antanas Gustaitis išvyko į Paryžių, kur pradėjo studijas lėktuvų konstravimo aukštosios aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokykloje (École Superieure d’Aeronautique et de Construction Mechanique). 1926 m. vasario 18 d. jis buvo pakeltas į kapitonus. Paryžiuje Antanas Gustaitis suprojektavo dvivietį lėktuvą lakūnams mokyti „ANBO-II“. 1928 m. liepos 23 d., gavęs inžinieriaus diplomą, grįžo į Lietuvą. Čia jis buvo paskirtas karo aviacijos viršininko padėjėju, o šiek tiek vėliau – štabo viršininku. Jam buvo suteiktas majoro laipsnis.
„ANBO-II“
„ANBO-II“ buvo dvivietis monoplanas, skirtas pradiniam lakūnų mokymui. Lėktuvas buvo varomas mažo galingumo oru aušinamu 5 cilindrų žvaigždiniu varikliu. Pirmas bandomasis skrydis atliktas 1927 m. lapkričio 10 d.
Sparnai buvo medinės konstrukcijos, dengti drobe, dviejų lonžeronų. Sparnų profilis plokščias apačioje ir išgaubtas viršuje. Liemuo keturkampio pjūvio, suvirintas iš plieninių vamzdelių. Sėdėjimo vietos pakankamai erdvios lakūnams su parašiutais. Tarp variklio sekcijos ir pirmosios sėdynės buvo įdėti tepalo ir benzino bakai.
Lėktuvo techniniai duomenys:
- ekipažas – du (pilotas ir instruktorius),
- ilgis – 6,75 m,
- sparnų ilgis – 10,72 m,
- sparnų plotas – 20 m²,
- tuščioji masė – 280 kg,
- pilnoji masė – 550 kg,
- variklis – Walter NZ, 60 AG,
- didžiausias greitis – 160 km/h,
- tūpimo greitis – 60 km/h,
- aukščio lubos – 3,5 km,
- kopimo greitis – 1 km per 8 min.
„ANBO-II“ lėktuvas pasižymėjo pastovumu, puikiai skrido ir paleidus vairus. Tačiau vairai buvo pakankamai jautrūs skrendant mažu greičiu, t. y. nebuvo problemų tupiant.
1928–1930 m. „ANBO-II“ lėktuvas tarnavo jaunųjų karo lakūnų mokymui. 1931 m. jis buvo padovanotas Lietuvos aeroklubui. Čia buvo eksploatuojamas 4 sezonus. 1934 m. rugpjūčio 26 d. lėktuvas sulūžo ore. Lakūnas žuvo. Katastrofos priežastis – piloto grubios pilotavimo klaidos.
Nors lėktuvas nebuvo gaminamas serijomis, jis tapo prototipu kitiems „ANBO“ konstrukcijoms.
„ANBO-III“
1929 m. spalio 5 d. į orą pakilo Gustaičio konstrukcijos Karo aviacijos dirbtuvėse pagamintas dvivietis, aukštasparnis monoplanas „ANBO-III“. Tai buvo trečioji Antano Gustaičio konstrukcija. Lėktuvas tiko mokymui ir aukštajam pilotažui. Tai buvęs pirmasis lietuviškos konstrukcijos lėktuvas, gamintas serijomis. Pirmas bandomasis skrydis atliktas 1929 m. spalio 5 d. Iš viso pagaminti 9 „ANBO-III“ lėktuvai.
„ANBO-III“ techniniai duomenys:
- ekipažas – du (pilotas ir instruktorius),
- ilgis – 7,0 (7,5) m,
- sparnų ilgis – 10,55 m,
- sparnų plotas – 18,2 m²,
- tuščioji masė – 556 (580) kg,
- skridimo svoris – 856 (880) kg,
- variklis – Walter, 120 AG,
- didžiausias greitis – 185 km/h,
- tūpimo greitis – 80–100 km/h,
- aukščio lubos – 4,8 km,
- kopimo greitis – 1 km per 5 min.,
- skridimo laikas – 3 (4) val.,
- skridimo nuotolis – 450 (600) km.
„ANBO-IV“ 
1932 m. Antanas Gustaitis suprojektavo „ANBO-IV“, skirtą žvalgybai ir bombardavimui. Tai buvo vienas geriausių jo konstrukcijos lėktuvų. Pirmą kartą jis pakilo į orą 1932 m. liepos 14 d. 1934 m. šis vykęs ir gerai ginkluotas lėktuvas pakeitė visus Lietuvos karinio oro laivyno lėktuvus.
Lėktuvo liemuo ir sparnai buvo dengti drobe. 1934–1935 m. pastatyta 14 lėktuvų, kurie Karinėse oro pajėgose buvo naudojami iki 1940 m.
Po Lietuvos aneksijos „ANBO-IV“ buvo naudojami sovietų karinėse oro pajėgose. Yra duomenų, kad 1941–1942 m. šis lėktuvas buvo naudojamas Luftwaffės karo aviacijos pajėgose.
„ANBO-IV“ techniniai duomenys:
- tuščioji masė – 1360 kg,
- skridimo masė – 2200 kg,
- sparnų ilgis – 13,2 m,
- sparnų plotas – 29 m²,
- liemens ilgis – 8,84 m,
- variklis – Bristol Pegasus IIM2, 585 AG,
- didžiausias greitis – 290 km/h (1,5 km aukštyje),
- mažiausias greitis – 90 km/h,
- aukščio lubos – 8 km,
- kopimo greitis į 5 km – 12 min.,
- kuro talpa – 400 l.
Lėktuvo ginkluotė:
- 2 lakūno kulkosvaidžiai,
- 2 žvalgo kulkosvaidžiai,
- bombų talpa: 144 kg.
1934 m. trijų „ANBO-IV“ eskadrilė sėkmingai apskrido dvylikos Europos valstybių sostines, įveikdama 10 tūkst. km.
1935 m. Antano Gustaičio vadovaujama Lietuvos aviacija pralenkia daugelį pirmaujančių Europos valstybių. „ANBO-41“ konstrukcija pralenkia moderniausius to laiko Europos žvalgybinius lėktuvus.
„ANBO-V“
„ANBO-V“ tai buvo Antano Gustaičio konstruotas, Lietuvos karo aviacijos tiekimo skyriuje pagamintas dvivietis aukštasparnis mokomasis monoplanas. Pirmieji lėktuvai buvo varomi čekų gamybos varikliais (85 AG Walter „Vega“ ir 110 AG Walter „Venus“). Paaiškėjus, kad šie varikliai yra avaringi, jie buvo pakeisti į „Armstrong Siddeley“ firmos oru aušinamą žvaigždinį 7 cilindrų 140 AG variklį „Genet Major“. Pirmas skrydis įvyko 1931 m. Pagaminta 5 egz.
„ANBO-VI“
„ANBO-VI“ tai Antano Gustaičio konstrukcijos mokomasis dvivietis aukštasparnis monoplanas. Jis sukurtas „ANBO-III“ pagrindu. Lėktuvo variklis Curtiss R-600 Challenger. Jo galia 180 AG. Lėktuvas buvo pagamintas Lietuvos karo aviacijos tiekimo skyriuje. Pirmą kartą į orą pakilo 1933 m. Iš viso buvo pagaminti 4 vnt.
„ANBO-VII“
„ANBO-VII“ buvo sportinis Antano Gustaičio suprojektuotas monoplanas. Lėktuvas pradėtas statyti Lietuvos aeroklube 1933 m. Jis buvo skirtas treniruotėms. Tai vienintelis neužbaigtas Gustaičio projektas.
„ANBO-VIII“
Paskutinis Antano Gustaičio suprojektuotas lėktuvas vadinosi „ANBO-VIII“. Jis pastatytas kilus Antrajam pasauliniam karui. Tai buvo labai modernus, žemasparnis, dvivietis lengvasis bombonešis. Pradėtas konstruoti 1938 m. gegužės 5 d. Išbandytas 1939 m. rugsėjo 5 d. Buvo planuojama pastatyti 60 šio modelio lėktuvų, tačiau dėl kilusio karo pagamintas tik vienas.
„ANBO-VIII“ lėktuvo techniniai duomenys:
- variklis – Bristol Pegasus XVIII, 930 AG,
- tuščioji masė – 2300 kg,
- skridimo masė – 3700 kg,
- sparnų ilgis – 13,5 m,
- sparnų plotas – 30 m²,
- liemens ilgis – 9,5 m,
- didžiausias greitis – 411 km/h (5 km aukštyje),
- mažiausias greitis – 113 km/h,
- kuro talpa – 640 l.
Lėktuvo ginkluotė:
- 4 kulkosvaidžiai sparnuose,
- 1 žvalgo kulkosvaidis,
- bombų talpa: 600 kg arba 400 kg po sparnais.
Lietuvos generolas Stasys Raštikis savo prisiminimuose rašo: „ANBO lėktuvai, inž. Gustaičio konstrukcijos, pastatyti savų inžinierių, mechanikų bei darbininkų, savose dirbtuvėse, vadovaujant jam pačiam, karo aviacijos viršininkui. Ir visa tai buvo padaryta per trumpą nepriklausomybės laikotarpį, virš šimtmetį vergavus… Mūsų ANBO raižė sparnais ne tik Lietuvos padangę, bet ir daugelio Europos kraštų sostines…“
1937 m. Antanui Gustaičiui buvo suteiktas brigados generolo laipsnis. Iki sovietų okupacijos likus kelioms dienoms, jis stengėsi gauti audienciją pas Prezidentą Antaną Smetoną. Norėjo perspėti apie artėjantį pavojų. Deja, Prezidentas generolo nepriėmė. Netrukus sovietai įvedė į Lietuvą kariuomenę.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
