Ištraukos iš Algio Rupainio sudarytos „Partizanų karo kronikos“ apie Pietų Lietuvos (Nemuno) sritį 1949–1957 (3 dalis)
1953-02-03
– Žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas, LLKS Prezidiumo pirmininko antrasis pavaduotojas kapitonas Sergijus Staniškis-Antanaitis, Litas, Viltis;
– slėptuvę Prienų miške parodė suimtas štabo pareigūnas;
– priešų apsuptas, S. Staniškis pasiduoti atsisakė, sunaikino dokumentus, ryšių aparatūrą ir nusišovė.
[Norėdami nuslėpti S. Staniškio žūtį, kad jo vardu būtų galima išsikviesti į susitikimą dar veikiančius partizanus, MGB Prienų miške inscenizavo susišaudymą ir paskelbė, kad S. Staniškiui pasisekė pabėgti. Dzūkų rinktinės vadui V. Daunorui-Kelmui, Unguriui MGB užverbuoti agentai pradėjo rašyti laiškus, į kuriuos gavo atsakymą užšifruotais laiškais. Užšifruotų laiškų MGB perskaityti nepavyko, o V. Daunorui tapo aišku, jog S. Staniškis yra žuvęs, ir laiškus jam rašo saugumo agentai.]
[1953-02-04 Jiezno vls., Lingėliškių k., Jono Kupčiūno sodyboje išduoti žuvo Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Kostas Bartusevičius-Žilvitis ir 2 šios tėvūnijos partizanai: Jonas Česnulevičius-Sakalas, Vytautas Smolskas-Ąžuolas.]
1953-04-10
– Suimtas ir užverbuotas paskutinis Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas [Pietų Lietuvos (Nemuno) srities štabo pareigūnas] Algirdas Šermukšnis-Žilvinas (agentas Vacys);
– jis padėjo nužudyti paskutinius Geležinio Vilko rinktinės partizanus.
[1953 m. liepos 4 d. Prienų r. Bačkininkų miške MGB agentas Vacys nužudė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Vyčio tėvūnijos vadą brolį Stačioką Klemensą-Mykolą ir jo pavaduotoją Antaną Gudyną-Speigą.]
1953-04
– Iš MGB užverbuotų partizanų „veikė“ netikri Rytų Lietuvos srities, Vytauto, Vyčio, Tauro, Dainavos apygardų, Geležinio Vilko, Tumo-Vaižganto, Tigro rinktinių štabai, Jono Kimšto (agento Jurgino) vadovaujama LLKS Tarybos trečioji sekcija. [Slapta užverbuoti MGB agentai išsikviesdavo buvusius bendražygius į susitikimą arba nurodydavo slapstymosi vietas – taip buvo sunaikinta daug paskutiniųjų Lietuvos laisvės kovotojų.]
1953-05
– Pasveikęs J. Žemaitis-Vytautas vėl pradėjo eiti LLKS Prezidiumo pirmininko pareigas, bet ryšio su Rytų Lietuvos (Kalnų) ir Pietų Lietuvos (Nemuno) sritimi nebeturėjo.
[J. Žemaitis-Vytautas su Vakarų srities (Jūros) štabo nariu Jonu Vilčinsku-Algirdu (srities vadas Antanas Bakšys-Germantas žuvo 1953-01-17) ir Kęstučio apygardos vadu Povilu Morkūnu-Rimantu ieškojo galimybių atnaujinti nutrūkusius ryšius per Nemuną su Tauro apygarda ir Pietų Lietuvos (Nemuno) sritimi. J. Vilčinską norėta pasiųsti į Vakarus, todėl buvo ieškoma ryšių su K. Širviu-Sakalu. 1953-05-06 J. Vilčinskas susitiko su K. Širviu (jau beveik metus MGB užverbuotu) ir papasakojo savo planus apie tai, jog „J. Žemaičio pavedimu mėgins pereiti sieną ir pasiekti Vakarus. Prašė K. Širvio pagalbos – nurodyti ryšio punktus užsienyje, sudaryti galimybę susisiekti su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu (VLIK’u) ar Lietuvos diplomatiniu korpusu“. Kaip toliau straipsnyje apie J. Vilčinską rašo Rūta Trimonienė, įvykiai klostėsi labai greitai. Ryšininkės perspėtas J. Vilčinskas į kitą susitikimą su K. Širviu nenuėjo, tačiau buvo išduotas kito bendražygio Prano Narbuto-Rolando (agento Vaidilos).]
1953-05-24
– MGB agentas Vaidila, buvęs partizanas P. Narbutas-Rolandas, su agentais smogikais sulaikė Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Mindaugo tėvūnijos vadą Juozą Palubecką-Simą, kurio bunkeryje slėpėsi J. Žemaitis-Vytautas;
– savaitę tardytas J. Palubeckas, vidaus reikalų ministrui J. Vildžiūnui pažadėjus, kad išduoti asmenys liks gyvi, parodė, kur yra bunkeris;
– 1954-12-02 J. Palubeckas buvo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
1953-05-30
– Panaudojus migdomąsias dujas, Jurbarko r., Šimkaičių miške, suimtas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas J. Žemaitis-Vytautas (1954-11-26 sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime);
– kartu suimtos Marytė Žiliūtė-Eglutė ir Elena Palubeckaitė-Liudas.
1953-06-19
– Padarę pasalą, MGB agentai Tytuvėnų r., Ragaičių k., nukovė paskutinį Kęstučio apygardos vadą Povilą Morkūną-Rimantą ir štabo viršininką Stasį Zinkevičių-Algimantą;
– Kęstučio apygardos štabas nebebuvo atkurtas.
1953-08-23
– Prie Lūksto ežero, netoli Varnių, žuvo Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis, jo adjutantas Bronius Alūza-Bedalis ir laikraščio „Laisvės varpas“ bendradarbė Irena Petkutė-Rima.
1953-09-18
– Žuvo Kęstučio apygardos štabo viršininkas Jonas Vilčinskas-Algirdas [drauge žuvo ir jo adjutantas Juozas Dobrovolskis-Ramūnas].
1953-10-02
– Paskutinis masinis žmonių trėmimas iš Lietuvos.
1953-10
– MGB duomenimis, iš 87 Lietuvos rajonų 54-iuose dar veikė partizanai, iš viso apie 136 kovotojai.
1953-11-03
– Nuo MGB smogikų rankos žuvo Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės vadas bei štabo viršininkas Juozas Šomka-Čerčilis ir Jonas Vincevičius-Žaltys, Narsutis;
– taip priešai baigė naikinti Žaliosios rinktinės štabą – paskutinę Rytų Lietuvos organizaciją, kurios vadovai netapo išdavikais.
1953–1954
– Rokiškio r., Steponių ir Grūbos miškuose, telkėsi paskutinieji [Rytų Lietuvos (Kalnų) srities] Vytauto apygardos Lokio rinktinės agentų pinklių išvengę 6 kovotojai, vadovaujami Juozo Streikaus-Stumbro.
1954-01-01
– MGB duomenimis, Lietuvoje veikė 142 partizanai.
1954-02-22
– Dirbęs MGB, bet tapęs nebereikalingu, vėl suimtas paskutinis Tauro apygardos vadas J. Jankauskas-Demonas; 1954-07-27 jis buvo nuteistas mirti ir 1955-01-26 sušaudytas [Maskvos Butyrkų kalėjime].
1954-03-10
– Širvintų r., Daugėliškių k., MGB pasidavė paskutinieji Rytų Lietuvos (Kalnų) srities Didžiosios Kovos apygardos partizanai Jonas Kiburys-Dobilas, partizanavęs nuo 1944 m., ir Bronius Purlys-Bosas, partizanavęs nuo 1945-ųjų.
1954-08-14 / 1954-08-18 / 1954-09-18
– Prienų r., Naudžiūnų k., per kautynes žuvo du paskutinieji Dainavos apygardos partizanai: Dzūkų rinktinės vadas, ėjęs ir Dainavos apygardos vado pareigas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir Dzūkų rinktinės štabo ūkio dalies viršininkas Jurgis Palionis-Dobilas.
1954-09-25
– Biržų girioje žuvo paskutinis Rytų Lietuvos (Kalnų) srities Vyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos vadas Steponas Giedrikas-Girietis.
1955-01-01
– MGB duomenimis, Lietuvoje veikė 51 partizanas.
1955-07-21
– Prienų r., Prienlaukio k., žuvo paskutiniai Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai Klemensas Uleckas-Vakaras ir Bronius Petkevičius-Pipiras. Juos susekė agentas Variagas, nušovė agentai Vacys ir Petryla (Jurgis Navickas).
1955–1956
– KGB duomenimis, buvo likusios 6 nedidelės partizanų grupės Ariogalos, Rokiškio, Šilalės, Šilutės rajonuose, iš viso 25 kovotojai ir paskutinysis partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
1956-07-15
– Rokiškio r., Pandėlio apylinkėje, žuvo paskutiniai Vyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos partizanai Mykolas Suveizdis-Budrys ir Edvardas Žilinskas-Vanagas. Juos nužudė Juozas Rimavičius – agentas smogikas Aušra.
1956-07-25
– Kelmės r. žuvo Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanai – trys broliai: Vytautas Kybartas-Budrys, Eugenijus Kybartas-Vasaris, Ignas Kybartas-Saulius. Juos nušovė KGB pats užsiverbavęs jų bendražygis, buvęs Kęstučio apygardos štabo narys Kostas Labanauskas-Justas, agentas smogikas Kalinauskas. [Šio agento susektas ir išduotas 1961-11-09 žuvo paskutinis Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanas Edmundas Kmita-Evaldas.]
1956-10-12
– Pagal čekisto N. Dušanskio planą Kaune suimtas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, LLKS Gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, išduotas MGB agento Žinomo (Antano Urbono).
1957-03-12
– KGB žiniomis Lietuvoje dar veikė 15 partizanų.
1957
– Prisikėlimo apygardos Juozapavičiaus tėvūnijos partizanas Kostas-Liuberskis-Žvainys išleido laikraščio „Partizanų šūvių aidas“ paskutinį numerį; pats K. Liuberskis yra dingęs be žinios.
1957-07-26
Šakių r., netoli Gelgaudiškio, Elizavos k. apsuptas priešų nusišovė paskutinis Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanas Justinas Balčius-Plutonas. [Tai buvo paskutinis ginklu pasipriešinęs laisvės kovotojas Pietų Lietuvos (Nemuno) srityje.]
1957-11-29
– Vilniuje sušaudytas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, buvęs Dainavos apygardos, Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, LLKS Gynybos pajėgų vadas.
1944–1953
– Kovose su sovietų okupantais žuvo apie 20 tūkstančių partizanų;
– į nelaisvę pateko apie 2 tūkstančiai;
– legalizavosi apie 25 tūkstančiai.
[Paskutiniai žuvę Lietuvos laisvės kovotojai: Vakarų Lietuvos (Jūros) srities – Petras Oželis-Jaunutis, Feliksas Urbonas-Algirdas, Pranas Prūsaitis-Lapė, Pranas Končius-Adomas; Rytų Lietuvos (Kalnų) srities – Juozas Streikus-Stumbras, Antanas Kraujelis-Siaubūnas.]
– Aukščiausias LLKS apdovanojimas – Laisvės kovos karžygio vardas suteiktas: Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui, Petrui Bartkui-Žadgailai, Juozui Kasperavičiui-Visvydui, Jurgiui Krikščiūnui-Rimvydui, Juozui Lukšai-Daumantui, Kazimierui Pypliui-Mažyčiui, Juozui Vitkui-Kazimieraičiui.
Parinko ir pastabas pažymėjo
Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė
Šaltiniai
Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis „Laisvės kryžkelės. Biržų krašto partizanai“
Vytautas Juodsnukis „Suvalkijos partizanų takais“, II dalis. Kaunas, 2011
Z. Kašeliauskas „Kybartų šeimos tragedija“
Lietuvos archyvų departamentas, Lietuvos ypatingasis archyvas „Lietuvos partizanų Dainavos apygarda (1945–1952 m.)“, dokumentų rinkinys. Vilnius, 2003
Lietuvos archyvų departamentas, Lietuvos visuomenės organizacijų archyvas „Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945–1952)“, dokumentų rinkinys. Vilnius, 2000
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras. „Paminklai“
„Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998)“, sudarė Izidorius Ignatavičius. Vilnius, 1999
Partizanai.org
Mindaugas Pocius „MVD-MGB specialiosios grupės Lietuvoje (1945–1959)“
Visuotinė lietuvių enciklopedija
