Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. Jis paliko Nazaretą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zebulono ir Naftalio sritys. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai:
„Zebulono žeme ir Naftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano, pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė“.
Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes dangaus karalystė čia pat!“
Evangelija (Mt 4, 12–17. (18–23))
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacekas Paszenda OSB
Kartais ne viskas klostosi, kaip planuojame. Atsiranda kliūčių, problemų ar nemalonių netikėtumų. Mūsų planai sugriūna. Tampa sunku atsidurti naujoje situacijoje, pakeisti planus, įpročius, draugus ar gyvenimo vietą.
Pasibaigus kalėdiniam laikotarpiui, po Jėzaus apsireiškimo, pradedame sekti paskui Jėzų Jam keliaujant ir skelbiant Gerąją Naujieną. Vos jam pradėjus evangelizaciją, kyla problemų – štai jo pusbrolis Jonas Krikštytojas suimamas. Dar neaiškus jo likimas.Tarp jo mokinių ir žmonių, kurie ateidavo pasikrikštyti, tikriausiai – panika ir baimė.
Jėzus jau turėjo ir savo mokinių. Savo veiklos pradžioje, po krikšto, po gundymo dykumoje, turėjo pasitraukti ir perkelti savo veiklą į kitas vietoves. Jėzus persikelia į Galilėją. Bet Jėzui ir Jo misijai tai – ne tragedija. Evangelistas Matas pastebėjo, kad taip išsipildė pranašo žodžiai. Prasidėjo naujas, nuostabus Jo veiklos etapas.
Evangelija šiandien mus drąsina, nes Dievas sugeba rašyti tiesiai ant kreivų linijų. Kiekvienoje situacijoje Jo malonės dėka gali augti gėris. Taip pasibaigė gimtosios nuodėmės ir pirmųjų žmonių istorija: Juozapo, brolių parduoto į Egiptą, Izraelio tremties istorija ar Judo Iskarijoto išdavystė. Taip pat krikščionių kankinių istorija. Kiekvienas momentas yra geras skelbti Evangeliją, kalbėti apie Dievo meilę. Kiekvienas momentas yra tinkamas augti, nes Dievas visuomet apgaubia savo malone. Kiekviena situacija yra tinkama atleisti, daryti gera, mylėti.
Eidamas slėniu tamsiausiu, pačiu sunkiausiu momentu, nebijosiu, neprarasiu vilties, nes Tu, Dieve, su manimi. (plg. Ps 23, 4).
Bernardinai.lt
