Apie pomėgius, studijas bei kaip tapau vienu iš kongreso rengėjų

0

2022 metų liepos 21–26 dienomis Lenkijoje vyks Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso „Ateitį kuria tradicija“ kultūrinė dalis. Vienas šio renginio organizatorių, punskietis Raimundas Makauskas sutiko papasakoti apie savo pomėgius, studijas bei kaip tapo vienu iš kongreso rengėjų.

Raimundas Makauskas

Alisa Stravinskaitė: Mokėtės Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjuje. Kuo yra ypatinga ši mokykla?

Raimundas Makauskas: Kovo 11-osios licėjus buvo vienintelis pasirinkimas. Nežiūrėjau kitų nei Lietuvos, nei Lenkijos mokyklų, nes žinojau, kad čia yra labai gera mokymo kokybė, lyginant su kitomis apskrities mokyklomis, taip pat yra stipri ir kultūrinė veikla, kuri padaro šią visuomenę išskirtine, ją apjungia. Daug vietos jaunimo eina į kultūros namus šokti, dainuoti ir groti. Ši kultūrinė pusė man buvo labai svarbi, nes mėgau tiek šokti, tiek dainuoti. Apibendrinant, mūsų licėjus yra ypatingas tuo, kad turime ne tik gerą mokymo kokybę, bet taip pat galime ugdyti savo gebėjimus kultūros srityje. Tai praverčia gyvenime, kuomet gali mokytis tobulinti savo balsą, oratorystės gebėjimus teatre, chore bei lavinti savo kūną lankydamas šokius. Tuo šis licėjus ir yra ypatingas.

– Tikriausiai ir licėjaus mokytojai daro didelę įtaką mokiniams, aktyviai organizuoja įvairias veiklas?

Net nežinau, kiek tai yra mokyklos indėlis, tačiau licėjuje yra choras, kuris yra didžiausias choras iš šios apylinkės lietuvių bendruomenių. Dar yra šokių grupė „Šalčia“. Iš esmės šios bendruomenės žmonės įdeda labai daug savo širdies į minėtas grupes ir rezultatai yra labai geri. Didelę reikšmę kultūros puoselėjimui turi ir Punsko lietuvių kultūros namai. Kalbant apie licėjaus mokytojus, jie yra atsidavę žmonės, visuomet padeda po pamokų, esant poreikiui, duoda papildomų užduočių, paklausia, kaip sekėsi per egzaminą, ar viskas gerai. Pabaigus Punsko licėjų, mokytojas tampa draugu, su kuriuo maloniai sveikiniesi sutikęs gatvėje, gali pasikalbėti apie gyvenimo planus ir visada gauti gerą patarimą.

– Kokią studijų kryptį pasirinkote pabaigęs mokyklą ir kodėl?

Visuomet mėgau gyvūnėlius, todėl norėjau būti veterinaru. Tam tikslui pasiekti nusprendžiau lankyti chemijos ir biologijos išplėstinio lygio pamokas. Vėliau sužinojau, jog esu alergiškas gyvūnams, todėl teko pakeisti kryptį.

Iš tiesų tuo metu pradėjau domėtis Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos veiklomis, taip pat domino ir verslo sritis. Mane ypatingai traukė bendravimas su žmonėmis, todėl pagalvojau būtent apie darbą su žmonėmis. Lemtingu metu viskas susiklostė taip, jog pasirinkau studijuoti psichologijos specialybę Vilniaus universitete, na, ir įstojau. Tuomet po ketverių metų pastebėjau, jog psichologija galbūt ir nebuvo tai, ko ieškojau ir mieliau dirbčiau informacinių technologijų srityje, tačiau neturėjau jokių programavimo įgūdžių. Tačiau vėlgi – gyvenimas taip susiklostė, kad vienas pažįstamas kaip tik ieškojo motyvuoto jaunuolio,kuris norėtų mokytis vienos nišinės technologijos ir taip įžengti į technologijų pasaulį. Pradėjau mokytis dirbti su tam tikra sistema, kuri vadinasi Salesforce. Pabaigus bakalaurą, gavau pasiūlymą dirbti Telia, kur dabar esu vyresnysis Salesforce administratorius.

– Ar dirbant šį darbą, pavyksta panaudoti studijų metu įgytas žinias?

Dabar psichologijos žinios tikrai daug kur praverčia. Jos pakeičia požiūrio tašką bei tam tikros informacijos paieškos metodus. Bendrai, ką duoda studijos, tai yra informacijos filtravimo gebėjimai. Tai vyksta nuo informacijos ieškojimo ir atsirinkimo ir šis įgūdis yra universalus kiekviename darbe. Ko linkėčiau būsimiems studentams, tai išmokti atsirinkti informaciją ir žinoti, kaip ją susirasti. Šis įgūdis studijų metu buvo lavinamas labiausiai ir yra neatsiejama tolimesnio mokymosi ir tobulėjimo dalis.

– Ar dirbant profesinį darbą tenka daug bendrauti su žmonėmis? Galbūt dirbant psichologijos srityje bendravimo būtų daugiau?

Iš tiesų šiame darbe bendravimo daug daugiau, kadangi dirbu tarptautinėje įmonėje, tai būna dienų, kai nuotoliniuose susitikimuose praleidžiu visą darbo dieną. Tačiau būna dienų, kai kontaktas su žmonėmis būna minimalus ir galima susikaupti grynai techniniam darbui. Dirbant psichologu bendravimo būtų galbūt tiek pat, tačiau jis būtų kur kas gilesnis.

– Kaip atsidūrėte tarp šio Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso organizatorių?

Yra toks reiškinys vadinamas drugelio efektu. Pirmą kartą „taip“ pasakiau dar rugpjūčio mėnesį, prieš stodamas į universitetą. Tada pirmąkart pasakiau: „taip, noriu būti sąjungos narys“. Dvejus metus buvau Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos valdybos nariu, po to dar dvejus – šios sąjungos pirmininku, vėliau pasibaigė pirmininko kadencija ir mane pakvietė į Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą būti atsakingu už virtualų kongresą. Praėjus metams pasibaigė virtualioji kongreso dalis ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos kadencija. Galiausiai prasidėjo organizacinis darbas planuojant šį gyvąjį kongresą, jo kultūrinę dalį. Prieš šešerius metus pasakiau, kad noriu dirbti organizacijoje ir tikrai džiaugiuosi priėmęs tokį sprendimą.

– Kaip pavyksta derinti kongreso organizavimą su nuolatiniu darbu?

Mane gelbsti google kalendorius, kuriame kiekvieną dieną susidarau valandų tikslumo dienotvarkę, ką ir kada veiksiu. Yra laikas darbui, atsiranda laiko sąjungai ir ansambliui. Iš kiekvienos dienos stengiuosi išspausti kiekvieną minutę, todėl, manau, jog laiko planavimo įgūdis leido man sėkmingai vykdyti įsipareigojimus.

– Galbūt norėtumėt ką nors pridėti?

Studijų metais visuomet reikia skirti daug laiko mokslui, tai ir turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas, tačiau nepamirškite ir užklasinių veiklų. Bendruomenės atstovavimas jaunimo sąjungoje, dainavimas chore, šokimas ansamblyje – tai tik keletas veiklų, kurias nuoširdžiai rekomenduoju puoselėti ir studijų metu. Kuo daugiau darysime, tuo daugiau nuveiksime. Kuo daugiau veiklų imsimės, tuo daugiau žmonių pažinsime ir taip praturtinsime savo akiratį. Kuo daugiau išspausime iš studijų, tuo labiau savimi didžiuosimės stovėdami su savo kursiokais scenoje diplomų įteikimo ceremonijoje.

– Ačiū už pasakojimą.

Alisa Rūta Stravinskaitė, punskas.pl

Ankstesnis straipsnisPrezidentas ketvirtadienį atidarys XVI pasaulio lietuvių jaunimo kongresą Punske
Kitas straipsnisLR Prezidentas J. E. ponas Gitanas Nausėda ir Pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankėsi Seinuose ir Punske

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia