Greta Bobinaitė. ATSISVEIKINIMUI

0

Punsko Kovo 11-osios licėjaus moksleivės Gretos Bobinaitės daina, laimėjusi antrą vietą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.

1.

Ar tai realu – visa, kas supa mane?

Atrodo trapu. Bijau žengt į priekį.

Palydžiu tave savo žvilgsniu,

Tegul aukštybės saugo mane.

Pried.:

Ta pati lakštingala nesučiulbės,

Taip pat saulė neraudonuos.

Žvaigždės nešvies daugiau,

Nes šalia tuštuma.

2.

Žvaigždės parodys tau taką į ateitį.

Šakos linguoja, gegutės raudoja.

Priešas jau matos, širdis sustoja…

Dainą „Atsisveikinimui“ sukūriau įkvėpta Jurgio Krikščiūno-Rimvydo istorija. Tai mano krašte žinomas partizanas, kuris kartu su adjutantu Vytautu Prabuliu-Žaibu slapstėsi Punsko-Seinų-Suvalkų trikampyje – partizanų užuovejoje.

Rimvydas – vienas narsiųjų miško brolių, gimė 1919 m. Gorkyje, Rusijoje. 1921 m. sugrįžo su tėvais į Lietuvą, o 1940 m. įstojo į karo mokyklą, kur įgijo leitenanto laipsnį. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo geodeziją. Rimvydas kartu su Panemunės pogrindininkais dalyvavo Birželio sukilime.

Jurgis labai mylėjo savo šeimą ir Lietuvą. Niekada nenorėjo skirtis su artimaisiais ir gimtąja šalimi. Mirus jo tėvui, Lietuvos atsargos pulkininkui, šeima, pajutusi pavojų, traukėsi į Vakarus. Rimvydas su dideliu liūdesiu palydėjo šeimą ir sugrįžo į Lietuvą. Sunku jam buvo skirtis, bet tuomet dar galvojo, jog skiriasi laikinai. Vyras nenorėjo bastytis po svetimus kraštus, jam brangi buvo tik Lietuva, Kaunas ir Panemunė, kurioje gyveno. Ten kiekvienas žmogus buvo jam savas. Jurgiui grįžtant į tėvynę, jį sulaikė sovietų kariuomenė ir uždarė kalėjime 9 mėnesiams. Ten jį žiauriai kankino, tardė, klausė, kokiu tikslu pasiliko Lietuvoje, kodėl neišvyko į Vakarus kartu su šeima. Rimvydas nebuvo išdavikas. Kalėjime sunkiai susirgo, bet po ilgų nelaisvės mėnesių 1945 m. jis vėl papildė partizanų gretas.

Rimvydas buvo Dainavos apygardos viršininkas, bendradarbiavo pogrindžio spaudoje, rašė partizanų kroniką, rinko žinias apie niekšiškus sovietų darbus Lietuvoje. Surinkęs medžiagos, partizanų lydimas, kirsdavo Lietuvos-Lenkijos sieną ir žinias perduodavo į Vakarus. Ryšiams su Vakarų pasauliu palaikyti geriausia tiko Lenkija, nes pasienyje gyveno daug lietuvių ir veikė bendraminčiai lenkų partizanai. Eidamas per sieną šaudėsi su Lenkijos sienos sargyba, ne kartą buvo sužeistas. Visada vaikščiodavo su skylėta kepure po to, kai nepastebimai ją pervėrė šovinys.

Apie partizano išgyvenimus miške sužinojau skaitydama Teklės Pauliukonytės- Kalvinskienės knygą „Buvau partizanų ryšininkė“. Autorė aprašo partizanų veiklą ir savo ryšius su jais. Savo kieme leido miško broliams pasistatyti slėptuvę, nes girias ir laukus šukavo lenkų pasienio kareiviai. Partizanai, kirtę sieną, vietinių remiami, dingdavo. Deja, tarp žmonių buvo ir išdavikų, kurie išdavė vietos gyventojus ir partizanus. „1945 m. gruodžio 15 dieną pasiekė žinia – miško broliai žuvo. Nuo to žodžio „žuvo“ šalčio banga perėjo per kūną. Sustingo širdis, užšalo ašara. Šeima verkė, o man nė ašara nenukrito. Užsidariau kambary. Purtė šaltis, negalėjau nei melstis, nei verkti. Taip išsėdėjau visą naktį,“ – pasakoja Teklė Pauliukonytė.

Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas nežinojo, jog atsisveikinimas su šeima buvo paskutinis. Palydėjęs šeimą jis nenumanė, kad jo gyvenimas jau nebus toks pat, ir visa, kas jį supa – pasikeis. Gyvendamas miškuose ir laukuose galėjo pasitikėti tik Dievu ir žvaigždėmis, kurios jį vedė tolyn nuo Lenkijos sienos, kariuomenės ir sugavimo. Manoma, kad Jurgis jautėsi vienišas, apsuptas tik medžių, krūmų, bunkerio tamsumos. Jam trūko artimųjų ir laisvos, neokupuotos Lietuvos, kurią taip mylėjo.

Greta Bobinaitė, punskas.pl

Šaltinis: Teklė Pauliukonytė „Buvau partizanų ryšininkė“. Punskas: „Aušros“ leidykla, 2016.

Ankstesnis straipsnisReguliari sveikatos patikra bei tyrimai padeda atskleisti nematomas grėsmes sveikatai
Kitas straipsnisLaima Jancaitė. Punsko licėjaus direktorius didžiuojasi šio krašto jaunimu

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia