XIX amžiaus lietuvių tautosakos istorijoje glūdi ne viena paslaptis, kurios atsakymo ieškoma iki šiol. Viena jų susijusi su ypatingu 500 lietuvių liaudies dainų rinkiniu, kurį 1866 metų vasarą surinko Seinų kunigų seminarijos auklėtiniai. Šis rankraštis galėjo tapti svarbiu mūsų tautos dvasinio ir kultūrinio paveldo liudijimu, tačiau jo kelias pasirodė daug sudėtingesnis, nei kas nors galėjo įsivaizduoti.
XIX amžiaus antrojoje pusėje Seinų kunigų seminarijos klierikai rinko lietuvių liaudies dainas – gyvą tautos atmintį, perduodamą iš kartos į kartą. Surinktą 500 dainų rinkinį ketinta išleisti, tačiau spaudos draudimo laikotarpiu tai nebuvo įmanoma.
Tikėtasi, kad leidinys galėtų pasirodyti Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur tuo metu telkėsi gausi lietuvių išeivija. Tačiau rankraščio likimą netrukus apgaubė istorijos migla.
Bėgant metams pasklido intriguojanti legenda – esą dalis šio tautosakos lobio galėjo iškeliauti į Ameriką kartu su kunigu Juozu Montvila, Seinų kunigų seminarijos auklėtiniu, kuris 1912 metais žuvo legendinio „Titaniko“ katastrofoje.
Ši paslaptinga istorija minima marijampoliečio kunigo Kazimiero Montvilos knygoje. Anot joje pateikto pasakojimo, apie 500 dainų rinkinį Juozo Montvilos giminaičiui užsiminė Veiverių parapijos klebonas Vincentas Dumčius, Juozo Montvilos kurso draugas.
Taip daugiau nei šimtą metų išliko klausimas: ar iš tiesų vienas svarbiausių XIX amžiaus lietuviškos tautosakos rinkinių kartu su kitais „Titaniko“ keleivių daiktais nugrimzdo į Atlanto gelmes?
Tačiau istorija galėjo būti visai kitokia.
2015 metais vienas šio rinkinio tomų netikėtai atsirado Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos kolekcijoje. Rankraštis buvo įsigytas Vilniaus antikvariate. Tai nebuvo visas 500 dainų rinkinys, o tik vienas iš jo tomų – apie 150 lietuvių liaudies dainų rankraštis.
Jį Kalvarijos apylinkėse užrašė Seinų kunigų seminarijos auklėtinis Adolfas Lapinskas. Specialistų tyrimai patvirtino rankraščio autentiškumą – rašalo ir popieriaus analizė parodė, kad jis sukurtas XIX amžiuje.
Ypatingą reikšmę turi paskutiniame puslapyje išlikęs įrašas, kuriuo pats autorius patvirtino rankraščio atsiradimo aplinkybes: „Parašyta Kalne morčiaus 5 1872 metų Adolfas Lapinskas“.
Šis atradimas iš naujo sutelkė dėmesį į paslaptingąjį 500 dainų rinkinį. Jis priminė, kad kultūros vertybės kartais dingsta ne todėl, kad yra sunaikintos, o todėl, kad jų keliai tampa nežinomi.
Vieno tomo likimas jau atskleistas. Tačiau ar tai tik dalis didesnės istorijos? Galbūt kiti rinkinį sudarę tomai dar laukia savo atradėjo archyvuose, privačiose kolekcijose ar bibliotekų fonduose.
O gal „Titaniko“ legenda buvo tik graži istorija, kuri per šimtmetį užgožė kitą, dar neatskleistą paslaptį?
Ar iš tiesų 500 dainų dainynas nuskendo Atlanto dugne kartu su „Titaniku“, o gal buvo antra jo kopija, kurios dalis šiandien jau atrasta?
Parengta pagal Lietuvos istorijos ieškotojų klubo informaciją.
sb, punskas.pl
V. Ščiavinsko nuotr.
